V. Kraujalis tvirtino, kad daugeliu atvejų geranoriškai atlyginti padarytus nuostolius nenorima, juos tenka išsireikalauti per teismą.
„Žala gamtai skaičiuojama atsižvelgiant į tai, kokie, kur ir kuriuo metų laiku medžiai nukertami. Aplinkos ministro įsakymu patvirtinta metodika, pagal kurią ir skaičiuojama gamtai padaryta žala“, – sakė urėdas.
Be šios žalos padaroma ir kita: sugadinami keliai, pravažiavimai. Tie, kurie miškus kerta nelegaliai, nepaiso, kuriuo metų laiku, kokiomis oro sąlygomis važiuoti – jiems svarbu kuo greičiau pasišalinti, o kokios būklės liks miško kelias – jiems nė motais.
V. Kraujalis apgailestavo, kad miškų keliai labai nukenčia ir nuo tų, kurie nusiperka mišką kirtimui. „Tai nėra savininkai, tokiems žmonėms rūpi tik išsivežti medieną ir jiems nesvarbu, ar po to kas nors galės įvažiuoti į mišką paliktomis provėžomis. Šie verslininkai žino, kad daugiau negrįš į tą vietą, tad nesuka galvos dėl kelių sugadinimo. Kai mišką kerta patys savininkai, jie stengiasi prižiūrėti kelius, nes tai – ir jų turtas“, – pasakojo urėdas.
