Karantinas ir priverstinis daugelio verslų sustabdymas Lietuvoje įvestas beveik prieš 4 savaites. Apžvelgus suvaržymus verslui Covid-19 pandemijos metu Šiaurės ir Baltijos valstybėse, matome, kad Lietuva yra griežčiausius apribojimus taikanti valstybė. Esame taip pat valstybė, kurioje paramos verslui mechanizmai iki šiol neveikia visa apimtimi. Koronaviruso krizės poveikio mažinimo priemonių, kurios buvo parengtos laiku, realus įgyvendinimas vėluoja ir stringa. Kol kas  dar nematome veiksmingų priemonių, kurios jau būtų pasiekusios verslą ar ekonomiką pasiektų įlieti pinigai ir garantijos. Verslui, siekiant užtikrinti įmonių gyvybingumą ateityje, o taip pat išsaugoti darbuotojus, jau dabar reikia ne tik aiškumo dėl visų mechanizmų veikimo, bet ir labai konkrečių lėšų.

Dėl INVEGA priemonių. Balandžio pradžioje startavusios pirmosios INVEGA priemonės verslui ir pirmieji verslininkų kontaktai su INVEGA paramos sistema parodė, kad:

• pati pagalbos suteikimo sistema yra tokia paini, kad jos nesupranta ir patys INVEGOS darbuotojai;
• nedidelė grupė įmonių galės atitikti kriterijus, siekdamos gauti lengvatinį kreditą;
• lengvatinės paskolos išmokėjimo terminas numatomas iki 2020 m. liepos 31 d. Daugumai įmonių pagalba yra reikalinga čia ir dabar, o ne už 3-4 mėnesių;
• Per sudėtingai skaičiuojama Nauja INVEGOS priemonė: SKATINAMOSIOS FINANSINĖS PRIEMONĖS „APMOKĖTINŲ SĄSKAITŲ PASKOLOS“. Pagal aprašą galima gauti paskolą iki 85 proc. neapmokėtų sąskaitų vertės. Tačiau didžioji dauguma smulkaus verslo negalės šia priemone pasinaudoti dėl neadekvačių sąlygų;
• nerimą kelia INVEGA visos pagalbos sistemos administravimo pajėgumai, nes akivaizdžiai planuojamos apimtys rodo darbuotojų stygių, jeigu planuojama visas priemones įgyvendinti greitai ir be trukdžių.

Parama stambioms įmonėms. Akivaizdu, kad INVEGA priemonės yra skirtos smulkiam ir vidutiniam verslui. Deja, didžiosios dalies stambių įmonių, poreikių neatitiks INVEGOS pagalbos sąlygos. Stambiajam verslui, kurio didžiąją dalį sudaro gamybos įmonės, reikia kitokių priemonių, todėl būtina kuo greičiau paleisti į gyvenimą Pagalbos verslui fondą ir apibrėžti aiškias paramos gavimo sąlygas.

Pagalbos mechanizmo instrumentai verslui. Didžiausias verslo lūkestis šiuo metu yra paskolos su valstybės garantija verslo likvidumui arba apyvartinėms lėšoms. Tačiau kol dar iki galo nepatvirtintas valstybės pagalbos verslui teikimo mechanizmas, tai bankai yra nepasirengę jomis naudotis ir bankų atsakymai įmonėms dažnu atveju yra neigiami.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, verslas nuolatos diskusijose su politikais ir sprendimų priėmėjais bando jiems įrodyti, kad dabartinėmis sąlygomis yra būtini nauji ir ryžtingi sprendimai, kurie padėtų išsaugoti darbuotojus. Jau pradėję veikti mechanizmai, kurie padėtų įmonėms išsaugoti darbo vietas ir kompensuoti darbuotojams prastovas, yra nepakankami. Verslas teikė siūlymą Seimui skubos tvarka svarstyti galimybę tiesiogiai darbuotojams karantino laikotarpiu, kol įmonė negali vykdyti veiklos, mokėti fiksuotą 700 eurų (arba mažiau – kompensacija neturėtų viršyti jo atlyginimo vidurkio) kompensaciją veiklos sustabdymo laikotarpiu. Juolab, kad Europos Komisija yra numačius nemažai priemonių, kuriomis pasinaudojus galima mažinti koronaviruso protrūkio socialinį ir ekonominį poveikį laikantis ES valstybės pagalbos taisyklių.

Viena iš tokių priemonių numato tikslinę paramą teikiant darbuotojų darbo užmokesčio subsidijas ir taip mažinti koronaviruso krizės poveikį darbuotojams, valstybės narės galės padėti nuo protrūkio labiausiai nukentėjusių sektorių ir regionų įmonėms, kurios priešingu atveju atleistų darbuotojus, dengti darbo užmokesčio išlaidas. Lietuva iki šiol yra gavusi patvirtinimą tik Lietuvos parengtai 110 mln. eurų vertės schemai, pagal kurią bus galima teikti valstybės garantijas paskoloms, skirtoms Lietuvos ekonomikai paremti per koronaviruso protrūkį. Labai tikimės, kad bus pasinaudota ir kitomis šių priemonių teikiamomis galimybėmis ir, pirmiausia, tokiose svarbiose srityse, kaip darbo vietų išsaugojimas.

„Esu jau ne kartą sakęs – šiandieninis sunkmetis yra ne įmonių vadybos ar finansų nesuvaldymo pasekmė, o pandemijos sukelta krizė. Mūsų įmonės nėra pajėgios absorbuoti visos ekonominės naštos ir finansinio smūgio. Nuo to kaip mums seksis užtikrinti įmonių gyvybingumą ir atstatyti jų konkurencingumą priklausys su kokiomis pasekmėmis išeisime iš šios krizės ir kaip mūsų ekonomiką atrodys ateityje. Todėl reikalingi skubūs ir, svarbiausia, greitai veikiantys sprendimai, kurie padėtų išsaugoti darbo vietas, užtikrintų įmonių išgyvenimą iki krizės pabaigos – į paramą verslui šiandien turime žiūrėti kaip į garantiją ekonomikos ateičiai,“ – pažymi LPK prezidentas R. Dargis.