Vilnius tęsia Neries krantinės atnaujinimo darbus: prieš kelerius metus atnaujinus žemutinę krantinės dalį, vyksta ir šlaitų bei viršutinės krantinės terasos bei viešųjų erdvių šalia upės tvarkymo darbai.
Šiomis dienomis pradedami darbai krantinės atkarpoje nuo Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso iki Žirmūnų tilto. Čia prie įrengto dviračių ir pėsčiųjų tako projektuojamas apšviestas, 2,25 m pločio pėsčiųjų takas. Jis bus apšviestas, 2,25 m pločio. Šalia tako suprojektuoti suoliukai, šiukšliadėžės, minimali vaikų žaidimo aikštelė. Dviračių takui naudojama esama trinkelių danga, tačiau numatomas naujas ženklinimas. Dviračių tako plotis – 3 m. Bus tvarkomas ir beveik pusės kilometro ilgio esamas gruntinis takas link upės. Likus 60 metrų iki Žirmūnų tilto projektuojamas naujas dviračių takas. Jis numatytas raudono asfalto dangos, 2,5 m pločio. Pėsčiųjų tako plotis – 2,10 m. Pėsčiųjų ir dviračių taką skirs 1,40 m pločio gatvės želdinių juosta.
Atkarpoje nuo Žirmūnų tilto iki Mindaugo tilto dviračių takas bus iš raudonų plytų asfaltbetonio dangos, jo plotis – 2,5 m. Taką nuo gatvės skirsiančioje 0,90–1,50 m pločio gatvės eksploatavimo juostoje iš trinkelių išdėstytas gatvės apšvietimas, eismo ženklai. Pėsčiųjų taką nuo dviračių skirs 1,40 m žalioji juosta. Pėsčiųjų takas bus iš betono trinkelių, 2,10 m pločio. Olimpiečių gatvėje prie Sporto rūmų dviračių ir pėsčiųjų takai bus sujungti, nes priartėjama prie Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietos, kur negalimi jokie žemės judinimo darbai. Šioje vietoje asfaltbetonio dangą suplanuota pakeisti į trinkelių. Dviračių takas čia įsijungs į esamą taką. Už senųjų kapinių teritorijos dviračių ir pėsčiųjų takai išsiskirs, o prie Mindaugo tilto vėl bus apjungti. Vyraujantis pėsčiųjų takų plotis bus 2,25 m, dviračių – 2,5 m. Prie Mindaugo tilto dviračių tako plotis susiaurės iki 2,0 m, pėsčiųjų – 1,50 m.
Šiame ruože Olimpiečių gatvės pradžioje projektuojami dveji laiptai patekimui į krantinę. Šalia Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ krantinėje remontuojami esami laiptai bei projektuojamas pandusas laivų nuleidimui į vandenį. Čia po gatve yra įrengtas praėjimas, kuriuo aktyviai naudojasi sportininkai. Praėjimas apjungia irklavimo bazės teritoriją su krantine. Ši vieša erdvė skirta aktyvaus laisvalaikio gerbėjams ir mėgėjams, orientuota į vandens sporto (irkluotojų, baidarininkų ir t.t.) dalyvius. Šalia atraminės sienos projektuojama saugykla valčių laikymui. Pats šlaitas suskaidytas į kelias terasas, kuriose vasarą laiką mielai leidžia miestiečiai, todėl rengiant projektą pasiūlyta šią vietą praturtinti papildoma sporto įranga, mažąja architektūra. Numatyta ir vieta sezoninei lauko kavinei. Ši teritorija natūraliai susiformavo aukščiau ir yra apsaugota nuo gresiančių gamtos rizikų (potvynių, ledonešių, stovinčio vandens potvynių metu ir t.t.). Dalis atraminės sienutės skiriama alpinizmo mėgėjams – bus įrengta laipiojimo sienutė.
Atkarpoje nuo Žirmūnų tilto iki Mindaugo tilto suprojektuoti keturi nauji pandusai, kurių vyraujantis plotis apie 2,0 m. Numatytas ir dviejų esamų nuovažų remontas (jos platesnės – 2,8–4,0 m). Šioje atkarpoje suprojektuotos 7 naujos terasos, šlaitas skaidomas į smulkesnes plokštumas – taip sukuriamas amfiteatro įspūdis. Dalyje jų, atsižvelgiant į užliejimo grėsmes, suplanuota įrengti apšvietimą.
Tvarkant visą atkarpą tarp Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso iki Žirmūnų tilto numatyta šalinti 16 prastos būklės medžių, dar 12-os teks atsisakyti dėl infrastruktūros įrengimo.
„Medžių šalinimui ryžomės tik tais atvejais, kai tai buvo neišvengiama dėl naujos infrastruktūros įrengimo. Pavyzdžiui, projektuojant nuovažas, kurios būtų pritaikytos žmonių su negalia, šeimų su vaikų vežimėliais reikmėms, ar įrengiant naujus laiptus ir terasas. Tačiau kur tik buvo įmanoma, projekto sprendinius pritaikėme taip, kad būtų galima išsaugoti kuo daugiau esamų medžių. Tarkime, 2,5 m pločio dviračių tako konfigūracija buvo pakeista siekiant taką atitraukti nuo esamų medžių. Be to, buvo atsakingai įvertinta esama medžių būklė ir šalinami avarinės būklės, žūstantys ar neprigiję ir savaiminiai medžiai, kurių šaknynas įaugęs į krantinių betoną“, – komentavo Neries krantinių rekonstrukcijos projekto vadovė architektė Lolita Vileikienė.
Želdynų tvarkymo planą įvertinusi visuomeninė Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos konstatavo, kad želdinių būklė teritorijoje išties labai įvairi, o rangovams didžiausias iššūkis bus kvalifikuotai atlikti darbus nesutrikdant išsaugomų medžių augimo. Laukinio paupio zonoje komisija rekomendavo palikti krituolių ar jų lūžusių dalių, kad būtų formuojamas savitas paupio charakteris ir praturtinta ekosistema.
Projekto rangovai įspėti statybos darbų metu itin atidžiai dirbti greta pagal projektą išsaugomų medžių, dalį jų reikės papildomai tvarkyti surišant lają, nugenint, užtikrinant stabilumą ir išsaugant charakteringą lajos formą. Rangovai įsipareigojo vengti kasti medžių polajo zonoje, jei kasama šaknyno zonoje, saugoti šaknis nuo pažeidimo. Medžių kamienai nuo smūgių ir pažeidimų bus apsaugomi kietais apdangalais.
