• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Požiūrį į kelių sektorių būtina kardinaliai keisti

2013 liepos 4 d.

Mūsų šalies kelininkai primena – nereikia pjauti šakos, ant kurios pats sėdi. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Rimvydas GRADAUSKAS pabrėžė, kad mūsų šalies keliai jau atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Ir jeigu dar kurį laiką nesikeis požiūris į vieną svarbiausių Lietuvos ūkio šakų, bus prieitas liepto galas.

– Viename iš savo neseniai skaitytų pranešimų sakėte, kad praėję ketveri metai mūsų šalies keliams buvo bene juodžiausi. Ar iš tiesų situacija tokia bloga?

– Per praėjusius ketverius metus kelių šaka ir kelininkų bendruomenė labai skaudžiai nukentėjo. Buvusios valdžios dėmesys keliams, galima sakyti, buvo priešiškas. Atėję į valdžią žmonės turėjo išankstinių nuostatų ir jų nepakeitė per visus ketverius metus. Kelių sritį kuravo tie, kurie niekada anksčiau nebuvo dirbę ir neturėjo supratimo apie kelininkų darbą. Ir jie ėmėsi pertvarkos. Blogiausia, kas padaryta – prarastas specialistų potencialas, supriešinti žmonės. Didžiausia blogybė yra ne menkas finansavimas, bet tai, kad naikinamos geros kelių šakos patriotizmo ir pagarbos tradicijos.

Net susisiekimo ministras pripažino, kad gyvename praeities sąskaita. Bet kiek ilgai tai gali trukti? Dabar situaciją apibūdinčiau kaip tragišką. Saugumo keliuose rodikliai byloja, kad atsidūrėme vienoje paskutinių vietų Europoje, o tam įtakos turėjo ir smarkiai pablogėjusi kelių būklė.

– Kokias įvardytumėte didžiausias padarytas klaidas, per kurias nukentėjo kelių sektorius?

– Manyčiau, taupant buvo perlenkta lazda. Pas mus taupymas suprastas labai primityviai. Čia tas pat, lyg gyvenčiau name ir atėjus krizei nebepirkčiau malkų, nebešildyčiau namų, tik sėdėčiau šaltyje ir laukčiau, kada viskas pasibaigs. Per tą laiką nešildomas namas ima pelyti, jame gyvenančių žmonių sveikata pašlyja. O juk buvo galima apšiltinti namą, pakeisti langus ir šilčiau gyventi viską susitvarkius, bet to nebuvo padaryta. Taip panašiai pasielgėme per krizę. Taupymas turi būti gerai pamatuotas, apgalvotas.

Tačiau nevertėtų užspausti vieną šaką, kaip buvo padaryta su kelių priežiūra, ja nesirūpinti, nors visiems gerai žinoma, kokia svarbi ta šaka. Gerai nesutvarkius kelių nepavyks plėtoti nei gamybos, nei prekybos. Taip blogai dar nėra buvę: mokiniai priversti stumti pavasarį pažliugusiame žvyrkelyje įklimpusį autobusą, kad pasiektų mokyklą.

Norisi tikėti, kad gėdingas požiūris į transporto sektorių pagaliau bus pamirštas. Pažiūrėkime, kiek mūsų valdžia šiam sektoriui skyrė visos Europos Sąjungos (ES) numatytos paramos Lietuvai – 21 %. Estai – 33 %, latviai – 32 %, lenkai – net 40 % Tai irgi atspindi požiūrį į kelius ir sufleruoja atsakymą, kodėl kelių būklė tokia prasta. Jeigu naujame finansavimo laikotarpyje požiūris nesikeis, sunku ką nors prognozuoti. Keisčiausia, kad transporto sektoriaus indėlis į BVP – kasmet vis didesnis, tačiau finansavimas šiam sektoriui tik mažinamas. Transportas sukuria 12 % BVP, iš jų geležinkeliai – 1 %, Klaipėdos jūrų uostas – 0,5 %, o kelių transportas – 9 %. Tad norisi tikėti, kad atėjus naujai valdžiai kelių šaka ne bus podukros vietoje, bet sulauks tokio dėmesio, kokio ji iš tiesų nusipelno.

– Kaip turėtų keistis požiūris ir kas pirmiausia turi būti daroma?

– Atkurti viską reikia laiko, tačiau yra dalykų, kuriuos galima tvarkyti nedelsiant. Pirmiausia reikia protingai administruoti projektus. Reikia rasti būdų, kaip pritraukti privatų kapitalą. Pagaliau turėsime viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo pavyzdį įgyvendinant susisiekimo infrastruktūros projektą – Palangos aplinkkelį. Tai labai sveikintinas pavyzdys, ir tokių reikia kuo daugiau. Pinigai turėtų būti investuojami į gerai parengtus ir apgalvotus susisiekimo infrastruktūros projektus.

Jau 10 metų nieko rimta nebuvo daroma tobulinant „Via Baltica“ trasą. Daug kalbėta apie šios magistralės svarbą, tačiau dabar vairuotojai ją vadina mirtininkų keliu, o užsieniečiai nesupranta, kodėl mes ją taip išgyrėme. 2012 metais pagrindinėje magistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda nebuvo remontuotas nė vienas kilometras kelio, o jis juk dėvisi. Automobilių skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo dar vienu milijonu, visas šalies automobilių parkas šiuo metu sudaro 2,3 mln. vienetų, o gyventojų juk nėra net 3 mln. Tai ar galima finansavimą toliau mažinti?

Lietuva – ES pakraštys, ir tai reikia įvertinti, nes krovinių vežimas automobilių keliais tik auga. Reikia gerinti kelių infrastruktūrą, nes, kaip minėta, autotransporto indėlis, susijęs su valstybės BVP, nuolat auga. Tai ir rūpinkimės tuo augimu. Pernai Baltarusija pareiškė nerimaujanti Lietuvos pasienio infrastruktūra – ar ne gėda? Jau trejus metus neatliekame kelių dangos paviršiaus apdaro darbų.

– Ar galėtų situaciją pagerinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo principas?

– Galėtų, bet viskas ir vėl priklauso nuo požiūrio. Antai Prancūzija pagrindinius kelius pastatė būtent viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad