Blog

Poilsio erdvės biuruose – būtinybė

Poilsio erdvės
Poilsiui pritaikyta aplinka biuruose laikoma papildomu darbuotojus motyvuojančiu kriterijumi. Leono Garbačausko nuotr.

Kino teatras, parkas, nemokamas maitinimas darbuotojams skirtoje kavinėje, sporto zona ar kavos laboratorija, kurioje galima paragauti 19 skirtingų skonių kavos. Tokiais patogumais gali mėgautis „Google“ darbuotojai, plušantys šios korporacijos biure Londone. Kai beveik prieš dešimtmetį šis biuras atvėrė duris, jo nuotraukos puikavosi viso pasaulio spaudoje, o kompanija „Google“ tituluota geidžiamiausiu darbdaviu.

Pasikeitė biurų planavimas

Poilsio zonos dažniau suvokiamos kaip vietos, kur galima su kolegomis aptarti reikalus ar privačiau pasišnekėti telefonu, o ne tikslingam laisvalaikio leidimui.Justė ŽIBŪDIENĖ
Justė Žibūdienė

Justė Žibūdienė.

Nors Lietuvoje bent jau kol kas panašūs projektai nebuvo įgyvendinti, architektūros ir interjero dizaino studijos „Toota“ vadovė Justė Žibūdienė teigė, kad darbdavių požiūris į būtinybę kurti darbuotojų poilsio erdves keičiasi. „Anksčiau laikytasi nuostatos, kad patalpose būtina įrengti kuo daugiau darbui skirtų vietų, o šiandien dažniau mąstoma apie tai, ką galima padaryti papildomai, kad žmogus darbe jaustų komfortą, lengvai galėtų pakeisti darbo aplinką ar poziciją, galėtų niekieno netrukdomas pasikalbėti telefonu“, – komentavo architektė.

Tokius mąstymo pokyčius, anot pašnekovės, paskatino inovatyvumo siekis, mat kiekviena kompanija nori žengti koja kojon su naujovėmis, tad poilsio erdvės biuruose iš savotiškos privilegijos tapo visuotinai pageidautina norma. „Dažnai tokia darbuotojo poreikiams, jo poilsiui pritaikyta aplinka yra tarsi papildomas motyvacijos kriterijus“, – sakė J. Žibūdienė.

Prieš dešimtmetį maža biuro virtuvėlė su kavos aparatu atrodė visų įmanomų darbuotojų svajonių viršūnė, bet šiandien poilsio erdvių standartai gerokai pasikeitę. „Per pastarąjį dešimtmetį pakito ne tik biurų poilsio erdvės, bet ir pačių darbo vietų planavimas. Anksčiau žmonės dirbo kabinetuose po kelis, atviros darbo erdvės nebuvo tokios populiarios kaip dabar. Ši situacija turi ir pliusų, ir minusų. Bendra erdvė suteikia daugiau galimybių bendrauti, tačiau tyrimai rodo, kad neretai darbuotojas gali susikaupti ir yra produktyvesnis, kai dirba gana izoliuotoje patalpoje“, – teigė pašnekovė. Poilsio erdvės ir trumpiems susitikimams ar privatiems pokalbiams skirtos uždaresnės patalpos biuruose atsirado kaip atsvara norintiems trumpam pasišalinti iš bendros darbo erdvės klegesio.

Anot J. Žibūdienės, žvelgiant į biurų planavimo tendencijas, pamažu ryškėja noras grįžti prie uždaresnių darbo erdvių, juolab kad ir tyrimai patvirtino, jog žmogui lengviau susikaupti tylesnėje aplinkoje.

Poilsio zonose galima pamatyti pačių įvairiausių baldų – nuo kietų kėdžių iki minkštųjų baldų. Leono Garbačausko nuotr.

Poilsio zonose galima pamatyti pačių įvairiausių baldų – nuo kietų kėdžių iki minkštųjų baldų. Leono Garbačausko nuotr.

Pamirškite minkštą sofą

Kalbėdama apie užsakovų keliamus reikalavimus poilsio zonoms, dizainerė pabrėžė, kad būsimosios poilsio erdvės vizija visuomet susijusi su paties darbdavio siekiais, tačiau stereotipinį vaizdinį su minkšta sofa reikėtų pamiršti. „Niekas negalvoja apie minkštą sofą, kur galima patogiai įsitaisyti. Net ir patys baldų gamintojai sufleruoja, kad tokia sofa reikėtų džiaugtis namie, o ne darbe. Poilsiui dažniau įrengiamos didesnės virtuvėlės, kuriose darbuotojai gali neformaliai pabendrauti. Taip pat stengiamasi įrengti kuo daugiau skirtingų zonų: kažkas gali įsitaisyti prie baro, kitam patiks sėdėti prie staliukų ar ant minkštosios dalies“, – sakė interjero dizainerė.

Tokiose erdvėse galima pamatyti pačių įvairiausių baldų – nuo kietų kėdžių (gali būti baro ar pusbario kėdės) iki minkštųjų baldų. Šiuolaikiniai darbdaviai, anot pašnekovės, itin rūpinasi, kad į darbą pietus atsinešantys darbuotojai galėtų biure patogiai papietauti, tad pasirūpinama, kad virtuvėlėse tam būtų patogiai pritaikyti paviršiai, stovėtų šaldytuvai ir mikrobangų krosnelės, kavos aparatai, vandens filtrai ir kita buitinė technika.

Neretai poilsio erdvių interjeruose dominuoja ryškesni akcentai nei biuro darbo aplinkoje. „Jei poilsio zonoje stovi minkštieji baldai, jie ir tampa ryškiausiu akcentu, akį traukia kokiu nors išskirtiniu paviršiumi. Minkštųjų baldų audiniai, kitaip nei baldinės plokštės, pasižymi platesne spalvų gama ir gausesniu pasirinkimu. Išskirtiniai gali būti ir minkštųjų baldų dizaino sprendimai. Be to, kai didesnėje erdvėje pastatoma daugiau minkštųjų baldų, pasikeičia akustika ir tokioje aplinkoje imama geriau jaustis“, – pasakojo J. Žibūdienė.

Poilsio zonose kažkas gali įsitaisyti prie baro, kažkam patiks sėdėti prie staliukų ar ant minkštosios dalies. Leono Garbačausko nuotr.

Poilsio zonose kažkas gali įsitaisyti prie baro, kažkam patiks sėdėti prie staliukų ar ant minkštosios dalies. Leono Garbačausko nuotr.

Pašnekovė atviravo, kad nors darbdaviai ir investuoja į poilsio zonų darbuotojams kūrimą biuruose, vis tik dizaineriams į ausį dažnas pakužda neužsimiršti – net ir džiaugdamasis poilsio zonos pranašumais darbuotojas negali pamiršti, kad yra darbe. „Poilsio zonos dažniau suvokiamos kaip vietos, kur galima su kolegomis aptarti reikalus ar privačiau pasišnekėti telefonu, o ne tikslingam laisvalaikio leidimui“, – teigė architektė. Pašnekovė prisiminė atvejį, kai, dirbdama prie vieno projekto, išgirdo labai konkretų kliento pageidavimą, kad biure žmonės jaustųsi lyg namie.

„Idėja buvo tokia, kad su batais į darbą atėję darbuotojai iš spintos išsitraukdavo šlepetes ir jas avėdavo dirbdami. Biure jaukumą kūrė kilimai, užuolaidos, žmonių patogumui buvo įrengtas vaizdo projektorius, kur šie žiūrėdavo varžybas. Tiesa, ši kompanija dirbo su užsienio partneriais, tad buvo gana specifinis darbo laikas ir pobūdis, tad naujovės tuo atveju tikrai prigijo“, – akcentavo interjero dizainerė.

Poilsio erdvė – įvaizdžio dalis

Poilsis neatsiejama gyvenimo ir darbo dalis, tad darbdaviai suvokia, kad darbuotojui būtina turėti galimybę atsikvėpti nuo įtemptos veiklos.Dmitrijus KUDINAS
Dmitrijus Kudinas

Dmitrijus Kudinas.

Architektų komandai „Inblum“ vadovaujantis partneris Dmitrijus Kudinas teigė, kad šiandien poilsio erdvėms biuruose skiriama vis daugiau dėmesio. „Poilsis neatsiejama gyvenimo ir darbo dalis, tad darbdaviai suvokia, kad darbuotojui būtina turėti galimybę atsikvėpti nuo įtemptos veiklos. Kita svarbi šių erdvių funkcija – galimybė trumpam darbo vietą pakeisti į neformalią aplinką, kurioje galima patogiau jaustis, per daug neatitrūkus nuo darbų išgerti puodelį arbatos“, – sakė architektas.

Poilsio zonos neretai tampa patogia vieta, kai darbuotojas nori pabėgti nuo bendro biuro šurmulio, susikaupti kokiai konkrečiai užduočiai. O investuodami į poilsio erdvių biuruose kūrimą, darbdaviai žino, kad ši investicija prisideda prie bendro įmonės prestižo, pozityvaus įvaizdžio kūrimo. Į darbo pokalbį atėję kandidatai vertina būsimą darbo vietą ir jos suteikiamus pranašumus.

„Darbdaviai aktyviai seka tiek užsienio šalių, tiek Lietuvoje populiarėjančias tendencijas, stebi savo konkurentus ir patys stengiasi būti konkurencingi. Šiandien, kai rinkoje verda arši kova dėl darbuotojų, darbdavys laiko pranašumu galimybę būsimam darbuotojui parodyti ne tik patogų darbo stalą ar kėdę, bet ir patrauklią darbo vietą apskritai“, – pabrėžė D. Kudinas.

„Vinted“ biure įrengtos erdvės žaidimams ir poilsiui. Tanios Serket nuotr.

„Vinted“ biure įrengtos erdvės žaidimams ir poilsiui. Tanios Serket nuotr.

Pranašumas – ergonomiški baldai

Aptardamas, kokius reikalavimus poilsio erdvių baldams kelia užsakovai, pašnekovas teigė, kad sofos patogumas anaiptol nėra svarbiausias kriterijus, kai kalbama apie biurų poilsio erdves – tai ne namai, tad pasinerti į pūkines pagalves čia nėra būtinybės. Yra kitas svarbus kuriamo komforto aspektas – galimybė reguliuoti biuruose esančius baldus, atsižvelgus į darbuotojų poreikius. Kiekvienas žmogus unikalus, tad ir poreikiai gali skirtis, o jei baldas lankstus ir yra daug jo naudojimo variacijų, galimybė kiekvienam surasti jam patogią poziciją – didesnė“, – teigė pašnekovas.

Paklaustas, kokias grindų dangas šiuo metu dažniausiai renkasi užsakovai biurų poilsio erdvėms, D. Kudinas atsakė, kad šiuo metu esama itin didelio grindų dangų pasirinkimo: „Stengiamės klientams siūlyti naujoves ir padrąsinti juos eksperimentuoti, bet svarbu nepamiršti, kad danga privalo atlikti savo funkciją ir vienas ar kitas sprendimas turėtų būti padiktuotas ir pragmatiškų priežasčių.“

Pasak architekto, kartais paprastesnės dangos pasirinkimas gali būti labiau pasiteisinantis sprendimas nei ilgos išskirtinumo paieškos.

Bene išskirtiniausi baldai WIX biure – pastelinių spalvų minkštasuoliai, forma primenantys kiškio ausis. Dariaus Petrulaičio nuotr.

Bene išskirtiniausi baldai WIX biure – pastelinių spalvų minkštasuoliai, forma primenantys kiškio ausis. Dariaus Petrulaičio nuotr.

„Jei kalbame apie žaidimų kambarį, labiau tiks viena danga, jei apie poilsio erdvę, kuri sujungta su virtuve, jau kita. Skirtingos rūšies žaidimų – kompiuterinių ar stalo teniso – kambariams gali prireikti skirtingos dangos, atsižvelgiant į jų įrengimo specifiką“, – aiškino pašnekovas.

Visuomet stengiamasi išspręsti funkcionalumo problemą, o su skoniu nesusipykę interjerų kūrėjai ir užsakovai randa būdų, kaip išspręsti ir estetikos klausimus.

D. Kudinas atkreipė dėmesį, kad tose poilsio zonose, kur žmonės aktyviau leidžia laisvalaikį, paprastai dominuoja ryškesnės spalvos. „Nedažnai, bet pasitaiko, kai biure kuriama ramybės zona, kur siūlomas pasyvesnis poilsis. Pavyzdžiui, biure įrengiama maža jogos studija, kur darbuotojai gali ateiti pasimankštinti ar dieną užsuka treneris ir ten veda mankštą. Tokia erdvė reikalauja ne ryškių spalvų ar akcentų, o ramesnių tonų. Kuriant tokius interjerus, labai svarbu atsižvelgti į būsimas patalpų funkcijas“, – sakė jis.

Poilsio zonose, kur žmonės aktyviau leidžia laisvalaikį, paprastai dominuoja ryškesnės spalvos. Dariaus Petrulaičio nuotr.

Poilsio zonose, kur žmonės aktyviau leidžia laisvalaikį, paprastai dominuoja ryškesnės spalvos. Dariaus Petrulaičio nuotr.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 gruodis.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.