Po rekonstrukcijos atverta Kauno rotušė. Joje įkurta ekspozicija su daugiau kaip 800 eksponatų, palėpėje įrengtas paviljonas, pastatas pritaikytas žmonėms su negalia. Rekonstrukcijos autoriai – architektūros biuras „Processoffice“.
„Rotušė – esminis Kauno, kaip laisvo miesto simbolis. Nuo XVI amžiaus išgyvenusi daugybę pokyčių, turėjo daugybę paskirčių, ji galiausiai tapo eksponatu, kuris pati gali labai daug papasakoti apie miestą.
XVI a. atsidariusi ir augusi rotušė buvo nepaprastai gyva. Pirmajame aukšte zujo turgus, antrajame dirbo miesto valdžia, o rūsyje buvo sandėliuotos prekės, veikė kalėjimas. Bokštas laikytas miesto akimis gaisrų ar kitų įvykių stebėjimui. Labai tikimės, kad atlikti pokyčiai sugrąžins gyvybę į mums visiems brangų pastatą bei pradės naują ir didingą etapą“, – kalbėjo Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis.
Pasak jo, miestas iki šiol neturėjo esminio dalyko – visavertės miestui skirtos ekspozicijos. 2017 m. su miesto vadovais nuspręsta sukurti ekspoziciją, vertą Kauno: modernią, kompleksiškai atliepiančią įvairius miesto aspektus bei pasakojančią apie praeitį, dabartį bei augančio ir ambicingo miesto ateitį.
Ekspozicija ir edukacijos visiems
Kauniečius pasitiks inovatyvūs sprendimai, įkvepiantys pasakojimai ir galimybės patiems atrasti bei tyrinėti miestą. Naująja ekspozicija siekiama įkvėpti lankytojus, skatinti mąstyti apie Kauną, jo praeitį, dabartį ir ateitį.
Onos Bričkutės nuotr.
„Nenorėjome būti kraštotyros muziejumi ar vieta, kurioje pateikiamas tradicinis chronologinis pasakojimas. Kauno rotušės ekspozicija kalbės apie Kauną, jo istoriją ir asmenybes, o per tai atspindi miestus formavusios universalios idėjos bei iššūkiai, su kuriais susiduriama ir dabar.
Naujoji ekspozicija susideda iš daugiau kaip 800 eksponatų. Jų spektras labai įvairus: nuo Arvydo Sabonio rankšluosčio, po „Žalgirio“ pergalingų rungtynių prieš Maskvos CSKA 1987 m., iki viešojo transporto švieslentės realiu laiku rodančios Jotvingių g. stotelės informaciją“, – pasakojo Kauno miesto muziejaus inovacijų vadovė ir viena iš ekspozicijos koncepcijos autorių Justina Dziakevičienė.
Prie ekspozicijos sukūrimo prisidėjo šimto įvairių sričių specialistų komanda: muziejininkai, architektai, istorikai, urbanistai, edukologai, dramaturgės, antropologė, sociologas, menotyrininkė, garso ir vaizdo menininkai, dizaineriai, informacinių technologijų specialistai. Ekspozicijos koncepcijos kūrimo darbui vadovavo ir jos tekstus rašė kino režisierius Karolis Kaupinis.
Rengiant ekspoziciją ypatingas dėmesys skirtas prieinamumui visiems. Atsižvelgta ir į žmonių su judėjimo negalia poreikius: didžiojoje dalyje pastato panaikintos kliūtys, o su kitomis patalpomis bus galima susipažinti skaitmeniniu būdu.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Autentiška, bet funkcionali
„Kai pradėjome rekonstrukciją, pastebėjome, kad didelė dalis erdvių neprieinamos miestiečiams. Mūsų tikslas – įnešti daugiau gyvybės: sumažinome administracines erdves, atvėrėme patalpas lankytojams, pritaikėme jas ekspozicijoms. Turbūt svarbiausias viso projekto akcentas – palėpė, kurioje įrengtas paviljonas. Jis taps universaliai pritaikomas parodoms ir renginiams“, – trumpai atliktus darbus komentavo architektūros biuro „Processoffice“ vadovas Vytautas Biekša.
Dvejus metus trukę Kauno rotušės atnaujinimo darbai apėmė pokyčius istorinio pastato viduje ir išorėje. Pastate demontuotos sovietmečiu atsiradusios pertvaros, neautentiško plytų mūro sienos, visus aukštus sujungė liftas. Tai leido muziejui efektyviau išnaudoti erdves, o žmonėms su negalia po jas judėti be didesnių kliūčių. Lankytojų patekimui į palėpę ir iš jos bei bokšto erdvių suprojektuoti nauji laiptai.
Ryškiausias pokytis – palėpėje sukurtas stiklo ir plieno konstrukcijų paviljonas, leidžiantis grožėtis autentiškomis XVII amžiaus medinėmis pastato sijomis. Tai nauja ir patraukli erdvė rengti parodas. Rekonstruojant pastatą atrastas autentiškas sienos karnizas. Dėl anksčiau kilusio gaisro jis tapo fasado dalimi.
Antrajame aukšte atlikti minimalūs darbai: patalpų ir reprezentacinių salių renovacija, detalių ir spalviškumo atkūrimas. Darbymečiu dalis saugomų interjero elementų nukelti ir atidėti restauravimui, kiti – uždengti ir taip apsaugoti nuo galimų pažeidimų. Viskas atlikta su nuolatine paveldosaugininkų priežiūra. Projekto paveldo dalį kuravo architektė ir paveldo specialistė Loreta Janušaitienė.
Deramo dėmesio sulaukė ir pastato fasadai: sutvarkyti įtrūkimai cokolyje, pašalintas vietomis atšokęs tinkas, įrengta cokolio hidroizoliacija, restauruoti puošybiniai elementai. Aplink pastatą pakeista lietaus sistema, paklotas drenažas, restauruoti lauko žibintai.
Visi darbai kainavo beveik 7 mln. eurų: 4,5 mln. eurų skirta vidaus patalpų atnaujinimui, 846 tūkstančiai – išorės restauracijai ir dar 1,49 mln. eurų ekspozicijos koncepcijai bei įgyvendinimui. Paskutinį kartą didesni Kauno rotušės remonto darbai vyko 1836–1837 m., o restauracija – prieš pusšimtį metų (1969–1973 m.).
