Trumpa statistika
Plungės rajonas išskirtine geografine padėtimi, unikaliu kraštovaizdžiu ir savita etnokultūra patrauklus ir perspektyvus turizmo verslui. Rajono savivaldybėje saugomų teritorijų plotas sudaro 24,5 proc. Kraštą yra išraižiusi Minijos upė su savo intakais Babrungu, Alantu, Sausdravu, Mišupe, Pala. Plungės rajone iš viso yra 37 ežerai, iš kurių didžiaus – Platelių, Beržoro, Alsėdžių, Mišės, Remties.
Plungės rajonas bendrajame šalies teritorijos plane pagal arealų patrauklumo kategorijas bei rekreacinės plėtros potencialą yra priskiriamas labai didelio ir didelio potencialo rekreaciniams arealams.
2011 metais Plungės rajone buvo 33 kaimo turizmo sodybos. Pagal jų skaičių Plungės rajonas yra lyderis Vakarų Lietuvoje. Palyginus su visos šalies rodikliais, daugiau kaimo turizmo sodybų yra tik Lazdijų, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Zarasų rajonuose bei Trakų rajone.
2012 metais Plungės rajono savivaldybėje statybos darbų atlikta už daugiau kaip 81,8 mln. litų. 2011-aisiais rajone buvo pastatyti 23 nauji būstai, o 2012 metais šis skaičius sumažėjo iki 15.
Bedarbių procentas, vertinant darbingo amžiaus gyventojų skaičių, sudarė 13,4 proc., iš viso bedarbių 2014 metų pradžioje buvo 12 245. Nedarbas Plungės rajone šių metų pradžioje siekė 10,8 proc.
VERTINIMAS:
Yra galimybė mažinti mokesčius
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas REKAŠIUS
Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromame šalies savivaldybių indekse Plungės rajono savivaldybė pakilo trimis pozicijomis ir 2013 metais užėmė aukštą 2 vietą, nusileisdama tik Kauno rajono savivaldybei. Neabejotina, kad aukštam savivaldybės reitingui įtakos turėjo geras investicijų srities įvertinimas. Nors nuo praėjusių metų jis išaugo tik 2,7 balo, 2013-aisiais siekė 54,3 balo ir lenkė šalies vidurkį (48,6 balo).
Prie geresnio investicinės aplinkos įvertinimo prisidėjo paruošti žemės sklypai potencialiems investuotojams ir veikiančių ūkio subjektų skaičiaus, tenkančio tūkstančiui gyventojų, padidėjimas. Šis rodiklis 2012 metais siekė 14,7 įmonės vienam gyventojui, o 2013-aisiais – 22. Taip pat savivaldybėje taikomas beveik perpus mažesnis vidutinis fiksuoto pajamų mokesčio už verslo liudijimus dydis (Plungės rajone – 303 litai, Lietuvoje – 598 litai). Tačiau savivaldybė galėtų pasistengti kurdama palankesnę mokesčių aplinką. 2013 metais taikomas nekilnojamojo turto mokestis buvo beveik 6 proc. didesnis nei šalies vidurkis. Šio mokesčio mažinimas prisidėtų prie didesnio investicijų skaičiaus pritraukimo.
Akivaizdu, kad savivaldybė turėtų labiau stengtis pritraukdama investuotojų į rajoną. Materialinės investicijos, tenkančios vienam gyventojui, per 2012 metus padidėjo 1236 litais, tiesioginės užsienio investicijos – 280 litų vienam gyventojui. Tačiau nors ir yra fiksuojamas investicijų augimas, Plungės rajonas pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, daugiau kaip 3 kartais atsilieka nuo šalies rajonų savivaldybių vidurkio. Neabejotina, kad rajono valdžia turėtų kreipti didesnį dėmesį siūlydama palankias sąlygas investuotojams.
Vis dėlto savivaldybės indėlis į gausesnį investicijų pritraukimą yra matomas – pasitelkus Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir privačias savivaldybės lėšas parengtas investicijų pritraukimo galimybes pateikiantis leidinys „Plungės kraštas atviras investicijoms“.
