Aplinkos ministerijos inciatyva yra parengtas ir šiuo metu Seimo komitetuose svarstomas platus įstatymų pakeitimų paketas, kuriuo bus įtvirtinti reikšmingi pokyčiai statybos, teritorijų planavimo, infrastruktūros plėtros ir kitose srityse. Toliau pateikiame esminių planuojamų priimti pakeitimų ir jų numatomos įtakos statybos procesams apžvalgą.
Statybos įstatymo pakeitimai: atsakomybės perskirstymas
Vienas svarbiausių pokyčių verslui – pareigos informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pranešti apie paskirtą statinio statybos vadovą perkėlimas tiesiogiai statybos rangovui. Iki šiol ši prievolė teko statytojui (užsakovui).
Tikslai
Šiuo pokyčiu siekiama panaikinti praktikoje kylančius neaiškumus, nes būtent rangovas yra subjektas, kuris realiai samdo ar skiria statybos vadovą.
Verslui ši nuostata aktuali ir dėl numatytų griežtų finansinių sankcijų. Už informacijos nepateikimą juridiniam asmeniui (rangovui) gali būti skiriama:
- bauda nuo 300 iki 7 000 eurų;
- už pakartotinius pažeidimus – nuo 1 000 iki 15 000 eurų.
Ši informacija yra neatsiejama pranešimo apie statybos pradžią dalis, todėl, jos nepateikus, statyba gali būti stabdoma.
Rangovų kvalifikaciniai reikalavimai
Planuojamais pakeitimais taip pat tikslinami atsakingam rangovui taikomi kvalifikaciniai reikalavimai. Numatoma, kad rangovas, atsakingas už visų statinių statybos darbus, privalo atitikti kvalifikacinius reikalavimus tik tiems statybos darbams, kurie yra aiškiai numatyti rangos sutartyje ir kuriuos rangovas vykdo pats. Taigi kvalifikaciniai reikalavimai bus taikomi tik rangovo faktiškai atliekamai veiklos daliai.
Be to, nustatoma, kad reikalavimas turėti ypatingųjų statinių statybos rangovo atestatą šiuo atveju nebus taikomas vykdant ypatingųjų statinių paprastojo remonto darbus.
Techninio darbo projekto tikrinimas po statybos pradžios
Papildomai Statybos įstatymo pakeitimu siūloma įtvirtinti galimybę tikrinti techninį darbo projektą jau po statybos pradžios. Numatyta, kad pateikus pranešimą apie statybos pradžią, projektinius pasiūlymus tikrinantys subjektai įgytų teisę informacinėje sistemoje „Infostatyba“ patikrinti techninio darbo projekto sprendinius.
Nustačius neatitikimus, tikrinantys subjektai nurodys statytojui (užsakovui) per 20 darbo dienų pateikti ištaisytą techninį darbo projektą, o užsakovui neįvykdžius nurodymo, kreipsis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl statybos patikrinimo atlikimo.
Tikslai ir rizikos
Šis pakeitimas viena vertus, prisidėtų prie efektyvesnės statybos proceso kontrolės ir padėtų užtikrinti projekto atitiktį reikalavimams, kita vertus, sąlygotų statytojams riziką, kad neatitikimų projektinėje dokumentacijoje bus galima ieškoti neribotą laiką, jau prasidėjus realiems statybos darbams, ir gali suteikti pagrindą šiuos darbus stabdyti.
Verslui palanki „amnestijos“ taisyklė
Planuojamu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimu, siekiama įtvirtinti verslui palankią „amnestijos“ taisyklę, susijusią su pranešimais apie statybos pradžią.
Pagal naująją tvarką, jei nustatoma, kad statyba vykdoma turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau nepateikus pranešimo apie statybos pradžią arba pateikus reikalavimus neatitinkančią informaciją, statybos valstybinės priežiūros pareigūnas privalo sustabdyti statybą ir informuoti statytoją apie nustatytus pažeidimus.
Statytojams bus suteikiamas kritiškai svarbus 10 darbo dienų terminas – jeigu per šį terminą nuo pranešimo apie nustatytus pažeidimus įteikimo dienos statytojas pašalins trūkumus ir pateiks tinkamą pranešimą apie statybos pradžią, jis bus visiškai atleidžiamas nuo Statybos įstatymo 1 priede nurodytos finansinės įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią.
Nors administracinė atsakomybė pažeidimą padariusiems asmenims išlieka, ši galimybė ištaisyti klaidą leis statytojams operatyviai atnaujinti darbus ir išvengti didelės finansinės naštos sustabdžius statybas dėl formalių procedūrinių nusižengimų.
Kada?
Planuojama, kad šie pakeitimai įsigalios nuo 2027 m. sausio 2 d., tačiau projektas vis dar yra svarstymo stadijoje.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo pakeitimai
Naujai planuojamu Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo pakeitimu siekiama įteisinti galimybę infrastruktūros plėtrą vykdyti ne tik pavieniams asmenims, bet ir asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartį.
Keli vystytojai, plėtojantys šalia esančius sklypus (jų masyvus), dabar galės sudaryti vieną bendrą sutartį su savivaldybe.
Tai leis dalintis infrastruktūros įrengimo kaštus ir solidariai vykdyti įsipareigojimus, tokiu būdu sureguliuojant dabartinę situacija, kai visi su savivaldybės plėtra susiję įsipareigojimai tenka tik pirmiau sutartį sudariusiam vystytojui.
Tikslai
Taip pat atsiranda vystytojams palanki nuostata, kad jų bendras finansinis įnašas ar pastatyta infrastuktūra gali būti tiesiogiai įskaityta kaip atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, taip leidžiant verslui mokesčius valstybei padengti realiais darbais, o ne tik piniginiais įnašais.
Dar viena naujovė – galimybė savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatyti tvarką, pagal kurią infrastruktūra gali būti perduodama valdytojui ir pradedama naudoti dar iki jos statybos ar įrengimo visiško užbaigimo. Tai suteiktų teisę savivaldybės infrastruktūros valdytojui prie nebaigtų tinklų jungti kitus vartotojus ir/arba pradėti naudoti infrastruktūrą anksčiau, nei bus sutvarkyti visi formalumai, susiję su infrastuktūros statybos ar įrengimo užbaigimu.
Kada?
Šie įstatymo pakeitimai vis dar yra svarstymo stadijoje, tačiau planuojama, kad jie įsigalios nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
Teritorijų planavimo įstatymas: tankesnė statyba
Naujieji Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai įveda inovatyvų teisinį mechanizmą, skatinantį tankesnę miestų statybą derinant ją su socialine nauda.
Pagal šią tvarką:
- savivaldybės lygmens miestų bendruosiuose planuose gali būti nustatomos dvi leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmės;
- vystytojams suteikiama galimybė siekti tarpinių (didesnių už mažiausiąją) intensyvumo reikšmių.
Mainais už teisę statyti tankiau, vystytojas privalės sudaryti susitarimą su planavimo organizatoriumi ir įsipareigoti 20-30% papildomai gauto naudingojo ar pagrindinio ploto su gyvenamosios paskirties patalpomis perduoti savivaldybei nuosavybės teise.
Siekiama sukurti tiesioginę finansinę ir teisinę paskatą tiek savivaldybei, tiek privačiam verslui:
- vystytojas gautų galimybę maksimaliai išnaudoti sklypo potencialą ir padidinti bendrą projekto plotą;
- savivaldybė, neinvestuodama biudžeto lėšų, nuolat pildytų savo socialinio ar savivaldybės būsto fondą.
Verslo subjektams, sudariusiems teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis, nebereikės neribotą laiką laukti institucijų atsakymų: sprendimas dėl pritarimo teritorijos vystymo koncepcijai privalo būti priimtas per 10 darbo dienų (jei tvirtina administracijos direktorius) arba per 20 darbo dienų (jei tvirtina savivaldybės taryba).
Daugiau darbo savivaldybių vyriausiems architektams
Savyvaldybių vyr. Architektai privalės pritarti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, arba pateikti motyvuotą atsisakymą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Jeigu institucijos per šiuos nustatytus terminus nepateikia jokio atsakymo, įstatymas numato verslui palankią pasekmę – laikoma, kad sprendiniams yra pritarta, kas užkerta kelią dirbtiniam projektų vilkinimui.
Be to, vystytojai įgyja papildomą svertą: jei terminai pažeidžiami, jie gali kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl administracinės atsakomybės taikymo atsakingiems pareigūnams, taip užtikrinant, kad deklaruojamas procesų spartinimas veiktų ir praktikoje.
Neaktualių detaliųjų planų panaikinimas
Svarbus pokytis numatomas ir dėl negaliojančių ar neaktualių detaliųjų planų panaikinimo. Numatoma galimybė pripažinti detalųjį planą netekusiu galios, kai jo sprendiniai tampa neaktualūs ir neatitinka galiojančio aukštesnio lygmens bendrojo plano. Toks sprendimas priimamas gavus visų suplanuotoje teritorijoje esančių žemės sklypų ir registruotų nekilnojamųjų daiktų savininkų ar turto patikėtinių rašytinį pritarimą, o valstybinės žemės atveju – savivaldybės sprendimu.
Tikslai
Šis pakeitimas yra reikšmingas, nes sudaro galimybes pašalinti nebeaktualius detaliuosius planus, kurie riboja teritorijų vystymą ir neatitinka galiojančių planavimo dokumentų.
Kada?
Pakeitimai vis dar svarstomi, dėl jų priėmimo bus sprendžiama Seimo pavasario sesijoje, planuojama, kad šie pakeitimai įsigalios nuo 2026 m. gegužės 1 d.
