Trumpai:

• Didžiausias oro uostų prioritetas – jungčių su didžiaisiais Europos miestais gerinimas.
• Vilniuje iki 2027 m. numatoma pastatyti naują atvykimo terminalą.
• Iki 2030 m. po juo ketinama pastatyti požeminę europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ stotį.
• Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros darbus planuojama baigti 2025-ųjų viduryje.

Baigus dabar įgyvendinamus projektus, tris oro uostus valdanti bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) nuo 2025 iki 2052 metų numato į jų plėtrą investuoti dar apie 250 mln. eurų ir ateityje aptarnauti apie 17 mln. keleivių per metus – beveik tris kartus daugiau nei pastaraisiais metais. 

Baigus dabar statomą Vilniaus oro uosto išvykimo terminalą, į esamų terminalų rekonstrukciją ir naujų statybą per šį laiką  numatoma investuoti apie 180 mln. eurų. Kauno oro uoste, baigus šiemet pradedamą terminalo plėtrą, investicijos, preliminariais skaičiavimais, gali siekti apie 50 mln. eurų, o Palangoje – dar apie 20 mln. eurų. 

Tokius plėtros projektus Lietuvos oro uostai skelbia, antradienį pristatę ilgalaikį viso tinklo plėtros planą. Jį parengė Nyderlandų kompanijos „Royal HaskoningDHV“ valdoma įmonė NACO.

NACO konsultantai panašias studijas yra atlikę Ženevos, Helsinkio, Frankfurto, Amsterdamo, Abu Dabio, Bankoko ir kitiems oro uostams. 

Pasak susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, Lietuva pirmą kartą strategiškai vertina aviacijos rinkos potencialą ir ateities plėtros perspektyvas.

„Per artimiausius kelerius metus mūsų laukia reikšmingas proveržis – kompleksiniai pokyčiai Lietuvos oro uostų tinkle (…) Dalis projektų šiuo metu yra jau įsibėgėję ir sparčiai vyksta, kad artimiausioje ateityje mūsų oro uostai žymiai pagerintų savo konkurencines pozicijas regione. Tačiau svarbu išlaikyti pagreitį ir jau dabar numatyti, ką darysime toliau: tiek po kelerių metų, tiek po dešimtmečio ar dviejų“, – pranešime teigė ministras. 

„Visa tai, apie ką aš kalbu, yra ne kažkokia vizija, o konkretus planas, paremtas duomenimis“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė M. Skuodis.

Susisiekimo ministro teigimu, didžiausias prioritetas bus skiriamas jungčių su didžiaisiais Europos miestais gerinimui.

„Tai yra pagrindiniai susisiekimo centrai, mes pirmiausia koncentruojamės šiais metais į Vokietijos miestus, kas yra tikrai svarbu dėl brigados, į Miuncheną galiu pasakyti, kad dažniai didės, Diuseldorfas – tai yra didieji miestai, kurie mums aktualūs. Tolesnės kryptys – Lisabona, Madridas, Paryžius, visi pagrindiniai centrai neišskiriant nei vieno“, – kalbėjo M. Skuodis.

Plėtros planas visų pirma apima artimiausią perspektyvą – iki 2030 metų, kai norima pasiekti metinį 10 mln. keleivių pralaidumą visuose oro uostuose.

Vilniuje – nauji terminalai, 13 mln. keleivių 

LTOU generalinis direktorius Simonas Bartkus sako, jog vien Vilniaus oro uostas ateityje turėtų aptarnauti iki 13 mln. keleivių per metus.  

Anot jo, čia iki 2027 metų numatoma pastatyti naują atvykimo terminalą, iki 2028 metų – atnaujinti dabartinį jo pastatą, jame įkuriant komercines erdves, o iki 2030 metų po juo ketinama pastatyti požeminę europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ stotį. 

„Šito projekto rėmuose aktyviai dirbome su „Rail Baltica“ projektuotojais, tai visų šitų permainų ir visos šitos oro uostų plėtros numatyta ir labai patogi „Rail Balticos“ jungtis su oro uostu po oro uosto žeme, tai iš esmės atvykę galėtų pakilti į oro uostą tiesiai iš stoties“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė S. Bartkus. 

M. Skuodis teigė, kad pastačius naujuosius pastatus senąjį terminalą planuojama atnaujinti, tačiau, jo nuomone, jį reikėtų visiškai nugriauti.

„Dėl dabartinio fasado diskusijų bus daug, mano asmenine nuomone, jo turėtų nelikti. (…) Vienas dalykas bus aiškus  – jis nebebus naudojamas oro uosto tiesioginėms funkcijoms“, – spaudos konferencijoje sakė M. Skuodis.

Iki 2040 metų planuojama Vilniuje pastatyti dar du terminalus: Šengeno ir ne Šengeno keliautojams. Anot S. Bartkaus, projektus LTOU planuoja finansuoti savo lėšomis.

„Planuojant visą oro uostų plėtrą buvo apmąstomi ir investavimo šaltiniai – didžioji dalis tų investicijų, jos atsiperkančios, (…) mes galėtume daryti savo lėšomis“, – teigė S. Bartkus. 

„Šiuo metu oro uostai yra pakankamai geroje finansinėje situacijoje ir kalbant apie keleivių srauto augimą, ir kalbant apie skrydžių skaičiaus augimą, tikrai oro uostai yra pajėgūs tuos projektus įgyvendinti iš savų lėšų“, – pridūrė M. Skuodis.

Šiuo metu Vilniaus oro uoste statomas naujas išvykimo terminalas – jį atidarius 2025 metų pirmąjį ketvirtį lygiagrečiai peronui ir kilimo-tūpimo takui bus pradėtas statyti naujasis atvykimo terminalas. Tai užtikrins bendrą 7–8 mln. keleivių pralaidumą, pranešė LTOU. 

Be to, bendrovė jau šiemet skelbs senojo atvykimo terminalo integracijos architektūrinį konkursą, o jo rekonstrukcija turėtų prasidėti 2025 metais. 

Visuose trijuose oro uostuose numatytos teritorijos saulės jėgainių parkams, Vilniaus ir Kauno oro uostuose žadama įveiklinti teritorijas kitoje kilimo-tūpimo tako pusėje nei terminalai, jose plėtojant krovinių pervežimo ir orlaivių remonto ir priežiūros paslaugas. 

Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, jog plečiantis oro uostui bus gerinama ir miesto infrastruktūra.

„Pavyzdžiui, planuojame 2024 metais inicijuoti dviejų lygių Tūkstantmečio, Žirnių, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžos rekonstrukciją, įrengiant trūkstamą jungtį nuo Žirnių g. iki S. Dariaus ir S. Girėno g.“, – pranešime sakė V. Benkunskas. 

Vilniaus oro uosto naujojo išvykimo terminalą už 50 mln. eurų stato bendrovė „Eikos statyba“. Jį pastačius bendras oro uosto terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas – daugiau nei du kartus iki 2,4 tūkst. keleivių per valandą. 

Kauno oro uosto keleivių terminalą už 17,7 mln. eurų plečia statybų bendrovė „Infes“, o darbus planuojama baigti 2025-ųjų viduryje. Tuomet keleivių aptarnavimo pajėgumai išaugs du kartus ir sieks 2 mln. keleivių per metus.

BNS