Dar kartą peržiūrėsime visus kriterijus, aptarsime kokybinius reikalavimus, manau, kad kartu galėsime patobulinti ir CPO padėti suformuoti geras technines specifikacijas bei atrankos kriterijus“, – komentavo aplinkos viceministrė.
Nors, anot D. Matonienės, statybų procesuose siekiant aukštesnės kokybės ir didesnio saugumo glaudžiai bendradarbiaujama su visų statybų sektoriaus grandžių atstovais, Aplinkos ministerijos sprendimai paprastinti kai kuriuos statybos techninius reglamentus traktuojami priešingai.
Nuo spalio 25-osios įsigaliojęs naujos redakcijos ypatingų statinių statybos techninis reglamentas sukėlė ir statytojų, ir mokslininkų nepasitenkinimo bangą. LSA išplatino laišką, kuriame tvirtina nepritarianti skubotiems Aplinkos ministerijos veiksmams ir atkreipia dėmesį, kad ši redakcija prieštarauja dabar galiojančiam Statybos įstatymui. Anot asociacijos, patvirtinti pakeitimai neįneš aiškumo siekiant identifikuoti ypatingus statinius, priešingai – esą kaip tik nemaža dalis pagal esamą reglamentą ypatingų statinių išbraukti iš šio sąrašo. Įspėjama, kad tai gali sukelti daug neigiamų padarinių.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad išbraukus objektus iš ypatingų statinių kategorijos jiems netaikoma didelė dalis kvalifikacinių reikalavimų visų grandžių specialistams bei įmonėms, taip pat nėra privaloma statinio projekto ekspertizė, dėl to mažėja statinių visų lygių kontrolė. Tai valstybei ir visai visuomenei gali sukelti neigiamų ekonominių, socialinių bei ekologinių padarinių, gali padidėti avarijų tikimybė. Klausimas, kas tokiu atveju imsis atsakomybės“, – tokiomis įžvalgomis LSA vardu į aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį kreipėsi asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Įžvelgė projektuotojų interesų
Be kitų pastabų, LSA itin kritiškai vertina tai, kad naujuoju reglamentu pakeistas vienas iš ypatingų statinių požymių – kad atstumas tarp statinio atramų, kai laikomosios konstrukcijos pagal projektą gaminamos statybos vietoje, turi būti nebe 12 metrų kaip iki šiol, o 18 metrų ir daugiau, siekiant užtikrinti statinio saugumą.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto prof. Romualdas Vedlūga irgi linkęs manyti, kad tai prastas sumanymas. Pašnekovas svarstė, kad tokių pakeitimų atsirado galbūt dėl kai kurių projektavimo įmonių interesų. „Kai tuos statinius galės projektuoti ir ne tokie patyrę projektuotojai, tikėtina, kad pasitaikys ir daugiau klaidų. Nežinau, ar nesulauksime pastatų griūčių ar kitų problemų“, – įvardijo pašnekovas.
LSA taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal naująją ypatingų statinių statybos reglamento redakciją ypatingu statiniu nebėra laikomas gyvenamasis iki 9-ių aukštų pastatas. Visuomeninių objektų (vaikų darželių, mokyklų, ligoninių) statybai keliami tik minimalūs reikalavimai.
Remiantis naujuoju reglamentu, esą svarbus tampa tik pastato aukštis ir atstumas tarp statinio atramų, o statinio paskirtis ir daugeliu atvejų žmonių, kurie vienu metu gali būti pastate, skaičius nedaro įtakos sprendžiant, ar statinys priskiriamas ypatingų kategorijai.
Asociacijos atstovams nerimą kelia ir tai, kad atsisakius perteklinių reikalavimų mažėja ir reikalavimai statybos darbų specialistams, įmonėms atestuoti, faktiškai atmetama projektų ekspertizė. Pagal naująją tvarką daugiabučių, visuomeninių pastatų, kurie neviršija 9 aukštų, projektuotojui užteks turėti inžinerinį išsilavinimą ir 2 metų patirtį dirbant su neypatingais statiniais.
LSA teigimu, tokia reglamento redakcija padidins riziką, kad būtini pastatų saugumo, ilgaamžiškumo ir kiti rodikliai nebus užtikrinti.
Mentaliteto problema
„Laikas parodo, ar pasitvirtino tos abejonės, ar ne, – kritiškas reakcijas į naujoves įvertino aplinkos viceministrė D. Matonienė. – Tačiau akivaizdu, kad Lietuvoje susiduriame su per didelio biurokratizmo problema, dėl pernelyg sugriežtintų reikalavimų kartais prieiname iki ne visiškai logiškų dalykų. Tai pasakytina ir apie kokybinius ypatingų statinių parametrus, kurie buvo pertekliniai. Jų peržiūra kaip tik duos teigiamų rezultatų, kalbant apie statybų sektoriaus plėtrą. Vienas esminių dalykų – kad neypatingam statiniui nebereikia atestuoto vadovo, tačiau užsakovas visada turi teisę savo nuožiūra jį rinktis, tikrinti projektuotojų, statybininkų paslaugų kokybę, jų praktinį darbą ir priimti patį geriausią sprendimą.“
Rengiant redakcijos pakeitimus, pasak viceministrės, buvo atsižvelgta ir į teoretikų, ir į praktikų rekomendacijas.
„Daugelyje šalių nėra net tokios kaip mūsų atestavimo tvarkos. Žinoma, turbūt daug kas priklauso nuo bendro suvokimo, mentaliteto. Pavyzdžiui, Danijoje yra susikūrusi asociacija, kuri vienija statytojus bei projektuotojus, ir šie garantuoja darbų kokybę. Tačiau griežto reglamentavimo „iš viršaus“ nėra“, – teigė aplinkos viceministrė.
