• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Pigi statyba gali kainuoti brangiai

2013 gruodžio 4 d.

Aktualiausias pastaruoju metu klausimas – ar galima pastatyti saugų, patikimą objektą už mažiausią kainą? Lietuvos gamintojai, statybos ekspertai įspėja, kad pigiausios medžiagos už valstybės pinigus įgyvendinamuose projektuose kelia grėsmę galutiniam rezultatui. Vieša paslaptis, kad kai kurie konkursai laimimi dempinguotomis kainomis, tad į statybų aikšteles patenka atitikties deklaracijoms prieštaraujančių produktų, projektuose numatytos medžiagos keičiamos pigesnėmis ir griebiamasi kitų gudrybių siekiant optimizuoti sąnaudas. Statybų sektoriaus atstovai gūžčioja pečiais vertindami ir Aplinkos ministerijos užmojus uždegti žalią šviesą statybos techninių reglamentų supaprastinimui.

Tikrinimų įtaka – didelė

Lietuvos gamintojai dažnai kelia klausimą, ar statybvietėse vykdomi tikrinimai mėginant įvertinti naudojamų medžiagų atitikimą deklaracijoms. Mat neretai mažiausią kainą pasiūlę statybininkai randa pigių, neaiškios kilmės medžiagų, nors dokumentuose nurodo ką kita.

Medžiagų ir produktų tikrinimai statybvietėse atliekami nedažnai. Statybos produkcijos ir sertifikavimo centro (SPSC) vadovas Robertas Encius sakė, kad per pastaruosius metus buvo tik keli tokie tyrimai. 2011 metais Ūkio ministerijos užsakymu buvo atliekamas tyrimas, kuriuo siekta nustatyti, ar valstybės užsakymu renovuojamuose visuomeninės paskirties objektuose sumontuoti kokybiški langai. „Statybos ir architektūros“ žiniomis, neatitikimų tarp realiai sumontuotų langų ir deklaruotų dokumentuose būta.

2006 metais SPSC darė tyrimą ir aiškinosi, kokios medžiagos naudojamos statybų aikštelėse. Nuogąstavimai kai kuriais atvejais pasitvirtino – deklaruotos buvo vienokios medžiagos, o naudotos visiškai kitos.

R. Encius prisiminė, kad Statybos industrijos asociacija irgi yra dariusi statybvietėse naudojamų medžiagų tyrimą. Tik tuomet apsiribota vienu konkrečiu gaminiu – grindinio trinkelėmis. Tačiau to užteko, kad trinkelių kokybė bemaž per dešimtmetį smarkiai šoktelėtų.

„Kas ir kaip naudojama statybose, turi žiūrėti techninis prižiūrėtojas. Tik gaila, kad jam nebereikia atestato – šis labiau įpareigodavo. Žinoma, jeigu techninis prižiūrėtojas dirbs atsainiai ir sutars su rangovu žiūrėti į viską pro pirštus, niekas neužtikrins kokybės ir to, kad būtų naudojamos tinkamos medžiagos“, – sakė R. Encius.

Jis priminė, kad pasikeitė ir Europos Sąjungos (ES) teisės aktai, reglamentuojantys medžiagų deklaravimą bei naudojimą. Anksčiau galiojusią Europos Tarybos direktyvą pakeitė naujas reglamentas. Kartu pasikeitė ir medžiagų deklaracijos forma. Anksčiau reikėjo pildyti atitikties deklaraciją, dabar – eksploatacinių ypatybių. Toks pasikeitimas vertinamas pozityviai, ir statytojams, ir vartotojams bus paprasčiau pasirinkti konkrečias ypatybes turinčias medžiagas.

Kita naujiena – anksčiau atitikties deklaracijose nebuvo privalu nurodyti gamintojo atstovą. Dabar visose ES šalyse reikės nurodyti ir medžiagų gamintoją, ir jo atstovaujamą įmonę. Šis reikalavimas, tikimasi, labiau sugriežtins statybinių medžiagų pardavėjų atsakomybę, atsiras rimtesnis pagrindas kontroliuoti kokybę.

„Įtakingiausias tikrintojas, manau, bus rinka. Kai pas mus pradės veikti tikrieji rinkos dėsniai, viskas susidėlios į savas vietas. Žinoma, jie per dieną ar dvi nepradės veikti. Mūsų situacijoje greičiausiai poslinkių įvyksta tuomet, kai atsitinka kokia nelaimė ir kas nors nukenčia. Tai, suprantama, nėra geriausias būdas, bet, deja, taip yra“, – sakė SPSC vadovas R. Encius.

Diskredituoja renovaciją?

„Nereikia baigti mokslų, kad suprastum, jog neįmanoma nupirkti mersedesą už zaporožiečio kainą, – vaizdžiai kalbėjo Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacijos prezidentas prof. Česlovas Ignatavičius. – Mažiausia kaina – vadinasi, prasčiausia kokybė, patikimumas ir trumpiausia eksploatacijos trukmė. Šiuo atveju kalbame ne apie vienadienę kokybę, pastatus statome ne vieniems ir ne keleriems metams, tas pats pasakytina ir apie renovaciją. Dabartinė pirkimų sistema yra ydinga, ir manau, kad ateities kartos už tai tikrai nepagirs mūsų.“

Statinių ir jų projektų ekspertas įžvelgia, kad tokia praktika gali diskredituoti ir pastatų modernizacijos procesą. Č. Ignatavičiaus teigimu, nereikės nė dešimties ar keliolikos metų – jau dabar nestinga pigios, atmestinos statybos padarinių, kurie gąsdina visuomenę, kad pastatų atnaujinimo darbai atliekami prastai.

„Esu susiduręs su įvairiomis situacijomis. Pavyzdžiui, kad ir daugiabučių namų stogų atnaujinimas. Po senuoju ruberoidu per daugelį metų susikaupia visokių teršalų, drėgmės. Tvarkingai ir teisingai dirbant, tai reikėtų pašalinti, išvalyti teršalus, išdžiovinti. Tačiau daroma ir kitaip, nes tai pigu – ant senojo ruberoido klojama šilumos izoliacija, hidroizoliacija ir nauja danga, taigi visi tie teršalai užkonservuojami, ima veistis ir į butus skverbtis visokių mikroorganizmų“, – padarinius vardijo Č. Ignatavičius.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad