Per metus Lietuvos didmiesčiuose butų kainos augo 22 proc.

2021 gruodžio 9 d.
NT, Vilniaus naujų butų rinka, Hanner
Hanner nuotr.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 1,7% (2021 metų spalį buvo fiksuojamas 1,6% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,2% (2021 metų spalį metinis augimas sudarė 20,8%).

2021 metų lapkričio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.065 Eur (+37 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje lapkričio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,9%, 1,5%, 1,4% ir 0,7% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.442 Eur (+28 Eur/m²), 1.377 Eur (+21 Eur/m²), 925 Eur (+13 Eur/m²) ir 907 Eur (+7 Eur/m²).

Per metus (2021 metų lapkričio mėnesį, palyginti su 2020 metų lapkričio mėnesiu) butų kainos didmiesčiuose augo dviženkliu tempu: Vilniuje – 23,6%, Kaune – 21,8%, Klaipėdoje – 19,0%, Šiauliuose – 20,8% ir Panevėžyje – 20,1%.

„Šiais metais šalies ir ypač didžiųjų miestų būsto rinkose pirkėjams susidarė itin nepalanki situacija, kuri lėmė ir toliau sparčiai augančias butų kainas. Visų pirma, tai išliekantis aukštas pirkėjų aktyvumas drastiškai sumažino naujų butų pasiūlą šalies didmiesčiuose, o plėtotojai, reaguodami į susidariusią situaciją, pastebimai padidino parduodamų butų kainas. Ieškantiems pigesnės alternatyvos, tenka dairytis senesnės statybos butų, kurių kainų augimo tempas šalies didmiesčiuose irgi nedaug atsilieka nuo naujos statybos butų. Sparčiai augančios ekonomikos su beveik dviženkle infliacija bei kylančių būsto kainų aplinkoje, panašu, kad pirkėjai linkę kuo skubiau įsigyti savo ar investicinėms reikmėms skirtą būstą.

O be visa to, būsto rinka dar yra skatinama itin patrauklių skolinimosi galimybių, kurios tradiciškai yra vienas iš pagrindinių būsto rinkos varomųjų veiksnių. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, naujų būsto paskolų vidutinė metinė palūkanų norma Lietuvoje 2021 metų spalio mėnesį sudarė 2,07% ir tai yra žemiausia palūkanų norma nuo 2017 metų pabaigos. Todėl nestebina ir fiksuojamos itin gausios išduodamų naujų būsto paskolų apimtys. Per 2021 metų pirmus dešimt mėnesių Lietuvoje suteikta naujų (tikrųjų) būsto paskolų už 1,6 mlrd. eurų arba 46% daugiau nei per tą patį 2020 metų laikotarpį ir 47% daugiau nei per tą patį 2019 metų laikotarpį.

Galima sakyti, kad visi veiksniai, kurie turi tiesioginės įtakos būsto paklausai, susidėjo į vieną vietą ir iššaukė staigų kainų augimą. Būsto paklausą be aukščiau minėtų priežasčių didina sparčiai augantys atlyginimai, vidinė ir išorinė migracija į didmiesčius, taip pat ir pozityvūs gyventojų lūkesčiai. Ir blogiausia pirkėjams yra tai, kad naujų veiksnių, galinčių artimoje ateityje apriboti būsto kainų augimą, dar nesimato“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Komentarai