Nesu girdėjęs, kad kas klaustų, kada atsipirks televizorius, nes vienas eikvoja mažiau energijos nei kitas… Tai taip ir su protingu namu. Viena iš jo funkcijų – padėti taupyti. Vis dėl to tai – anaiptol ne vienintelė, o daugeliui žmonių, kurie įsirengia automatizuotus namus, ir ne pati svarbiausia funkcija“.
Kas neatsipirks niekada?
Tokių funkcijų gali būti daugybė. Viena jų – prie išmaniųjų sistemų prijungta garso, vaizdo aparatūra. „Vis dėlto, kalbant apie gyvenimą išmaniajame name, mes ir neturėtume tikėtis, kad pagrindinė jo užduotis ir tikslas – atsipirkti ir taupyti, – sakė R. Skurdenis. – Pavyzdžiui, geras pavyzdys yra Skandinavijos šalys. Jose nėra tokio didelių namų kulto, kaip pas mus, bet skandinavai, kurie itin rūpinasi gyvenimo kokybe ir kurių pragyvenimo lygis – vienas iš aukščiausių Europoje, yra linkę investuoti į išmaniąsias sistemas ir mažesniuose būstuose. Nes jos palaiko sveikatai, savijautai svarbias funkcijas: vėdina, drėkina arba sausina patalpas, palaiko stabilią temperatūrą, apšvietimą ir t. t. O kur dar buities komfortas, kurį teikia automatiškai reguliuojamos žaliuzės, muzika, apšvietimas, nerasojantys vonios veidrodžiai…“
Todėl prieš diegiant išmaniąsias sistemas svarbu išgryninti prioritetus – ar pagrindinis tikslas bus sutaupyti, ar svarbiausia bus namo funkcionalumas bei gyvenimo komfortas, o gal net prestižas? „Jei tikslas – gyventi kuo taupiau, būsto funkcionalumas bus kiek mažesnis. Jei svarbiausia – komfortas ir prestižas, tokio pastato eksploatacija gali būti net brangesnė nei paprasto būsto, – pasakojo R. Skurdenis. – Kiek žmonių, tiek skirtingų poreikių ir norų, ir praktiškai visus juos galima įgyvendinti pastato automatikos dėka“. Dažniausiai pasirenkamas tarpinis variantas tarp taupymo ir gyvenimo komforto.
„Kad ir kokius prioritetus jūs pasirinktumėte, kad jūsų išmanieji namai būtų išties išmanūs ir funkcionuotų būtent taip, kaip pageidavote, itin svarbu tinkama specialisto kvalifikacija“, – akcentavo „Jung Vilnius“ direktorius.
