• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Ar maži būstai taip pat gali būti išmanūs?

2014 gegužės 22 d.

Automatinės pastatų valdymo sistemos leidžia sumažinti energijos suvartojimą nuo 25 iki 40 procentų. Lietuvoje vis dar gajus mitas, neva pastatų automatika yra brangu ir apsimoka tik dideliuose, pvz., 300 m3, būstuose. Pasak „Jung Vilnius“ kompanijos direktoriaus Raimundo Skurdenio, patalpų plotas anaiptol nėra pagrindinis veiksnys, lemiantis išmaniųjų sistemų kainą, tačiau jis turi įtakos sutaupomoms sumoms. R. Skurdenis įvardija, nuo ko iš tiktųjų priklauso protingo būsto kaina, kokios funkcijos padeda sutaupyti daugiausiai, o kokios neatsipirks niekada. Ir pateikia Skandinavijos kraštų pavyzdį, kur didelių gyvenamųjų plotų nesivaikoma, tačiau automatizuojami ir mažesni būstai – dėl gyvenimo kokybės ir komforto.

Automatikos kaina – individualu

Iš techninės pusės, pastatų automatika gali būti įdiegta ir dvare, ir pačiame mažiausiame sodo namelyje. Patalpų dydis įrangos kainai teturi tiek realios įtakos, kiek kabelio jose reikia išvedžioti. „Liūto dalimi automatikos kainą lemia ne plotas, o pageidaujamas būsto funkcionalumas – tai yra kliento poreikiai, norai ir net įgeidžiai, kuriems patenkinti namuose bus įrengti valdymo blokai. Pvz., šilumai valdyti reikia vieno valdiklio, apšvietimui – kito, žaliuzėms ir garso, vaizdo aparatūrai – trečio, ketvirto ir t. t. Kuo daugiau funkcijų pageidaujate iš savo išmanaus būsto, tuo daugiau valdiklių jame turės būti ir tuo brangesnė bus pati sistema“, – sakė automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro direktorius.

JUNG_2

Vis dėlto jei vieno kambario ir trijų kambarių butų gyventojai pageidaus tų pačių funkcijų (pvz., jei žaliuzės bus nuleidžiamos vienu metu ir bute su vienu langu, ir bute su trimis, vadinasi, abiem butams pakaks vieno žaliuzių valdiklio), įsirengti patalpų automatiką abiejų butų savininkams kainuos praktiškai tiek pat. Tačiau jei šiuo konkrečiu atveju buto automatikos kainą dalintume iš patalpų ploto, mažesniame bute 1 m3 tenkanti suma būtų didesnė. „Žinoma, greičiausiai skirtingo dydžio butuose ar namuose poreikis automatikai, t. y. jos funkcijoms, bus kitoks ir labai didelė tikimybė, jog valdiklių dvare prireiks daugiau nei sodo namelyje, – pasakojo R. Skurdenis. – Išmaniojo būsto kaina kiekvienu atveju yra labai individualu, nes įtakos turi ir pastatas, ir jo šeimininkai. O kiek žmonių – tiek norų ir galimybių“.

Kas atsipirks greičiau?

Efektyviai taupyti leidžiančios funkcijos yra šildymo ir apšvietimo valdymas. Didesnėse patalpose pastato automatikai skirtos investicijos atsiperka greičiau, nes didesniame plote sutaupomos sumos yra didesnės. „Natūralu, jog jei automatika leidžia energijos suvartojimą sumažinti 25-40 proc., tai 150 m3 bute pinigų sutaupyta bus daugiau nei 30 m3, nes ir sąskaitos pirmajame bute bus didesnės. Todėl paplitusi nuomonė, jog pastato automatika greičiau atsiperka didesnėse patalpose nei mažesnėse, nėra mitas. Tai tiesa, bet kas pasakė, kad gyvenantiems mažesniuose butuose ar namuose taupyti nėra aktualu? Manyčiau, taupyti mažesnių pajamų žmonėms – dažnai netgi aktualiau nei tiems, kurie disponuoja didesniais biudžetais. Už taupymą ne mažiau svarbu ir tai, jog pastatų automatika ir mažuose, ir dideliuose namuose užtikrina gyvenimo kokybę, komfortą, taupo laiką ir nervus, o tai neišmatuojama jokiais pinigais“.

Ekonomijos ir gyvenimo komforto santykiui iliustruoti R. Skurdenis pateikia keletą pavyzdžių: „Dabar daugelis elektros prietaisų yra labai taupūs, A, A+ klasės ir t. t. Normalu, kad perkant buities prietaisus atsižvelgiama į jų eksploatacijos kaštus, nes tai – realiai sutaupyti pinigai ir kam juos mėtyti? Vis dėlto, pavyzdžiui, televizorių mes perkame dėl jo funkcionalumo, galimybių, o kartais – net dizaino.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad