2020 metų balandžio 1-ąją įsteigta biudžetinė įstaiga Kultūros infrastruktūros centras (KIC) mini antrąjį gimtadienį. Šia proga apie nuveiktus darbus pasakoja KIC direktorius Šarūnas Šoblinskas.
KIC įkurtas pertvarkius valstybės įmonę „Lietuvos paminklai“ ir tęsia jos veiklą – rūpinasi vertingiausių Lietuvos istorinių statinių išsaugojimu. Be to, nauja KIC veiklos sritis – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų pastatų tvarkyba.
Kokius galėtumėte paminėti pagrindinius per antrus veiklos metus nuveiktus darbus?
Viena svarbiausių užduočių – įgyvendinti Paveldotvarkos programą, t. y. efektyviai panaudoti skirtas lėšas ir sutvarkyti istorinius pastatus. Su tuo, manau, susitvarkėme pakankamai sėkmingai, 25 objektuose buvo užbaigti tvarkybos darbai, 9 objektuose atlikti tyrimų ir projektavimo darbai. Norėčiau pažymėti, kad tai nemaža dalimi lėmė susiformavęs dalykiniai santykiai tiek su Kultūros paveldo departamentu (KPD), Kultūros ministerija, tiek su Lietuvos Vyskupų Konferencija.
Kiek sunkiau sekėsi tvarkytis su paveldėtais kultūros infrastruktūros projektais, nes dalis šių objektų tvarkomi nuo praeito dešimtmečio vidurio, per tą laiką pasikeitė personalas, rangovai, reikalavimų reglamentai. Džiugu, kad buvo gautas Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos pirmojo etapo darbų užbaigimo aktas, pajudėjo Vilniaus teatro „Lėlė“ modernizavimo projektas, sėkmingai užbaigėme VšĮ „Meno fortas“ pastato avarijos grėsmės likvidavimo darbus. Be to, konsultavome kultūros įstaigas dėl jų pastatų paveldosauginių reikalavimų suderinimo su energetinių priemonių diegimo iniciatyvomis, įvertinome memorialinių muziejų pastatų būklę, prisidėjome vertinant Kauno ir Klaipėdos miestų centrinių paštų pastatų būklę ir pan.
„Antrieji metais buvo intensyvūs, kupini iššūkių, tačiau tuo pačiu ir pakankamai produktyvūs“, – trumpai apibendrina Š. Šoblinskas.
„Buvome vieni pirmųjų šalyje, pasiekusių 100 proc. darbuotojų vakcinavimą. Esu įsitikinęs, kad tai neabejotinai prisidėjo prie produktyvaus darbo, bent jau nebuvo dėl mūsų kaltės gamybinių pauzių“.
Martyno Ambrazo nuotr.
Vis dar dirbame su ankstesniais metais pradėtais specialiaisiais planais: buvo patvirtintas specialusis Nemėžio dvaro sodybos planas, specialusis Telšių senamiesčio planas, toliau rengiame Druskininkų istorinės dalies specialųjį planą. Drauge su KPD baigiame vertinti kitų, ankstesniais metais pradėtų rengti, tačiau neužbaigtų specialiųjų planų būklę ir užbaigimo galimybes, aktyviai dalyvaujame rengiant pirkimo užduotis šiems planams užbaigti.
Taip pat galime pasidžiaugti, kad sėkmingai įsibėgėjo projekto „FIXUS Mobilis“ veiklos. Per praeitus metus buvo suorganizuota 11 konsultacinių renginių, vienas viešas renginys, 79 objektuose atlikti prevencinės priežiūros darbai ir tyrimai.
KIC projektų apimtys labai skiriasi – vienuose tvarkoma kažkokia nedidelė statinio dalis ar diegiamos apsaugos priemonės, kiti, pavyzdžiui, fasadų, stogų ar interjero tvarkymas – pastebimi visų ir gerokai prisideda prie pastato gerovės. Kokiais pastaraisiais metais baigtais darbais labiausiai džiaugiatės?
Visi darbai, visi pasiekimai, kaip ir visi mūsų klientai, tiekėjai ar institucijos, su kuriomis teko dirbti praeitais metais, buvo ir yra vienodai svarbūs. Ir visi darbai, atlikti šių paminėtų asmenų labui, kelia džiaugsmą bei pasididžiavimą.
Kaip sekasi bendrauti su KIC klientais – kultūros paveldo, kultūros infrastruktūros pastatų savininkais? Ar jie jau apsiprato su kiek pasikeitusia KIC veikla?
KIC klientai ima įprasti prie mūsų veiklos metodų, ir mes patys, panašu, tampame labiau atpažįstami. Pavyzdžiui, tiesioginių siūlymų ir prašymų kažką suprojektuoti gauname vis mažiau, o štai rinkos dalyviai, su kuriais dirbame, akivaizdžiai suaktyvėjo. Praeitų metų pradžia nebuvo produktyvi įsigyjant projektavimo paslaugas, tačiau į metų pabaigą domėjimasis mūsų skelbiamais konkursais pastebimai išaugo. Manau, kad tam įtakos turėjo tiek sezoniškumas, tiek mūsų inicijuota intensyvi komunikavimo kampanija.
Ar vis dar dažnai sulaukiate iš pastatų valdytojų klausimų, kodėl tvarkoma tik dalis pastato, pavyzdžiui, viena siena ar panašiai, o ne iš esmės visas statinys?
Klausiama retai, nes atsakymas yra vienareikšmis ir pagrįstas nustatytu reguliavimu – trūkstant lėšų finansavimas vienam objektui valstybės biudžeto lėšomis limituojamas iki 500 tūkst. eurų. Sparčiai kylant kainoms, darbų įkainiai eurais praktiškai artėja prie buvusių kainų litais, ir nors bendras finansavimas didėja, tačiau infliacija šį didėjimą eliminuoja. Mes į tai žiūrime objektyviai ir tikimės, kad pasibaigus pandemijai ir karo Ukrainoje sukeltoms pasekmėms, valstybė bus pajėgi skirti didesnį dėmesį paveldui ir finansavimas didės.
Ko pasimokėte iš prabėgusių metų, ką toliau darysite kitaip? O gal kaip tik – kažkas labai pasiteisino, ir tai pakartosite?
Vis dar išlieka aktualus tiek komandinio darbo, tiek asmeninės atsakomybės aspektas, todėl ir šiemet stiprinsime bendradarbiavimo ir specialistų vadybinius gebėjimus.
Išryškėjo kai kurių rangovų polinkis prisiimti per daug darbų, dėl ko buvo vėluojama su darbų terminais. Stengėmės į tokias situacijas žiūrėti objektyviai, juolab, kad pasitaikė karantinavimosi atvejų, kai ištisos brigados buvo priverstos stabdyti darbus, o, pavyzdžiui, projektuotojai dėl karantino apribojimų negalėjo gauti reikiamos informacijos iš kitų institucijų ir dėl to vėlavo projektavimo darbai.
Koks buvo didžiausias šių metų iššūkis?
Paminėčiau karantino sukeltas pasekmes, taip pat prasidėjusį nevaldomą darbų brangimą. Buvo atvejų, kad viešuosius pirkimus teko kartoti tris kartus, tačiau rangovų surasti taip ir nepavyko.
Tokie dalykai neišvengiamai pačioje įstaigoje sukelia įtampą, nes padidėja specialistų darbo krūvis ir administracinė našta, mažėja darbuotojų motyvacija, kyla rizikos dėl valstybės skiriamų lėšų panaudojimo.
Ar turite idėjų, kaip spręsti šias problemas?
Suprantame, kad užimdami palyginti labai mažą rinkos dalį, negalime turėti įtakos darbų kainai, todėl turime prisitaikyti. Pagal galimybes pradėjome jungti įsigyjamas paslaugas į paketus, taip mažindami, pavyzdžiui, projektuotojų administracinius kaštus, pakartotinai peržiūrėjome planuojamų sutarčių sąlygas, taip pat pateikėme siūlymus Kultūros ministerijai dėl paprastesnio suplanuotos kainos indeksavimo. Tikimės, kad tai padės pirkimo metu nustatyti objektyvesnę darbų kainą ir sumažins rizikas apskritai nenupirkti reikiamų paslaugų. Be to, periodiškai organizuojame susitikimus su tiekėjais, ieškome abiem pusėms priimtinų sprendimų.
