Pasak D. Krinicko, priimti rengiamame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte bus įvardyti paviršinių nuotekų surinkimo infrastruktūros tvarkytojai, bus apibrėžta, kas gali būti potencialūs ES paramos šiems tikslams įgyvendinti gavėjai, bus sukurta surenkamų kritulių ir operatorių atliekamo darbo apskaitos bei atlyginimo už jį metodika, mokesčio nustatymo metodika. Galbūt tai bus ta meškerė, kuri paviršinių nuotekų tvarkytojams padės nuolat susižvejoti žuvų – paviršinių nuotekų tinklų eksploatacijai ir plėtrai reikalingų lėšų.
„Turime protingai pasverti investicijų į šią infrastruktūrą poreikį, nes sukurtą turtą bus privalu išlaikyti, o tam reikės nustatyti mokestį už suteiktas paslaugas. Nors ES paramos dalis į paslaugų kainą neįskaičiuojama, eksploatacinės sukurto turto sąnaudos įtraukiamos, todėl naujas ar renovuotas turtas turės būti prižiūrimas iš paslaugų tarifo. Šiandien už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas moka tik juridiniai asmenys“, – atkreipė dėmesį AM Vandenų departamento direktorius.
Gyventojai mokesčio našta dalytis nenori
Kone visi vandentvarkos specialistai kalba apie būtinybę pagaliau įvesti paviršinių nuotekų tvarkymo rinkliavą gyventojams. „Lietuvoje sunku įvesti naujus mokesčius, nes rinkimai rengiami kone kasmet, – šyptelėjo LVTA prezidentas B. Miežutavičius. – Be abejo, visos šito ūkio sąnaudos turi būti padengiamos. Juk jį reikia tvarkyti, remontuoti, o jeigu nenustatysime už tai mokesčio, vadinasi, reikės skirti lėšų iš kitų biudžeto eilučių.“
Lietuva kol kas renkasi antrą variantą. Kai bene pirmąkart prieš penkerius metus apie rinkliavą gyventojams prakalbo Klaipėdos miesto taryba, politikai iškart sulaukė aršaus miestiečių pasipriešinimo. Klaipėdiečiai priminė mokantys ir gyventojų pajamų mokesčius, ir už komunalines paslaugas, ironizavo greit turėsiantys mokėti ir už orą. AM Vandenų departamento direktorius D. Krinickas gyventojų pasipriešinimą pateisina – AM vertinimu, naujas mokestis už paviršinių nuotekų tvarkymą šiuo metu būtų pakeliamas tik nedidelei daliai Lietuvos gyventojų.
Vis dėlto Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Vandentvarkos skyriaus vedėjas dr. Mindaugas Rimeika gyventojų pasipriešinimo nesupranta. „Keistai atrodo – žmonės nori vaikščioti sausais batais, bet nenori už tai susimokėti. Supraskite – nemokamų pietų nebūna! Galime tai vadinti gyvatuko mokesčiu ir po to padalyti mokesčiams už visas paslaugas: už stogo remontą, gatvių šlavimą ir dar ką nors. Bet jeigu gyvatuko mokestis mokamas vienai kontorai, ji neatiduos jo kitai. Užtat tas apmokestinimas už paslaugas ir yra išskaidomas“, – sakė specialistas. Anuomet, kai Klaipėda svarstė rinkliavos įvedimo galimybę, M. Rimeika, kaip viešosios įstaigos „Nacionalinių projektų rengimas“ ekspertas, parengė Klaipėdos miesto ir gretimų teritorijų lietaus nuotekų tinklų specialųjį planą. Jau tuo metu apie 30 proc. paviršinių nuotekų tinklų buvo pripažinti esantys itin prastos būklės. Pažymėta, kad mieste yra keliolika per didesnes liūtis nuolat patvinstančių vietų.
Bet šiandien Klaipėdos miesto taryba, patikino savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda, apie rinkliavų gyventojams įvedimą nebegalvoja. Ieško kitų galimybių problemiškiausioms paviršinių nuotekų tinklų vietoms sutvarkyti. Artimiausiu laiku, tikėtina, jau kitais metais, įgyvendinant bendrą Klaipėdos ir Kaliningrado projektą, bus rekonstruoti aštuoni lietaus nuotakyno taškai. Tai kainuos 5 mln. litų.
Eiliniams paviršinių nuotekų tinklo tvarkymo reikalams lėšos skiriamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Per metus toms „smulkmenoms“ – šulinėliams atstatyti, naujiems šulinių dangčiams nupirkti ir pan. – tenka atseikėti apie 250 tūkst. litų. Savivaldybės įpareigojimu tinklų būklę stebi ir problemas diagnozuoja bendrovė „Klaipėdos vandenys“. Kol savivaldybė turėjo kelių priežiūros įmonę, darbus atlikdavo ši. Dabar skelbiami konkursai, ir laimi juos, pasak L. Dūdos, net ne kelininkai, o šioje srityje besispecializuojančios įmonės.
Pareigos norėtų atsikratyti
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projekte įrašyta, kad visa vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo infrastruktūra privalo priklausyti arba savivaldybei, arba jos kontroliuojamoms įmonėms. „Lietaus vandens rinkimas – vieša paslauga, kai vertinami ne tik ekonominiai, bet ir socialiniai, aplinkosauginiai aspektai, dėl to ji ir turi likti savivaldos rankose“, – komentavo AM Vandenų departamento vadovas.
Šiandien didesnę dalį šalies paviršinių nuotekų nuotakyno tvarko geriamojo vandens tiekėjai, kitą dalį – specializuotos savivaldybių pavaldumo įmonės, tokios kaip Vilniaus bendrovė „Grinda“. Pasak D. Krinicko, artimiausiu metu čia permainos neplanuojamos – svarbiausia, kad tuo rūpintųsi savivaldos kontroliuojamos įmonės. Tiesa, ES fondų lėšas paviršinėms nuotekoms tvarkyti bus siūloma skirti tik geriamojo vandens tiekėjams, argumentuojant tuo, kad šios įmonės šiandien valdo didžiąją dalį paviršinių nuotekų infrastruktūros.
LVTA viliasi įrodyti institucijoms, kuruojančioms vandentvarkos sektorių, kad tikslingiau būtų šio ūkio tvarkymą atiduoti tiems, kurie atsako už gatvių, skverų, parkų priežiūrą. „Tai yra visiškai skirtinga infrastruktūra, specifiniai darbai ir visai kitas ūkis, nieko bendra neturintis su buitiniais teršalais bei jų surinkimu, perpumpavimu ir valymu. Blogiausia tai, kad nereti atvejai, kai lietaus nuotakynus eksploatuojančios vandentvarkos bendrovės, esant lėšų trūkumui, priverstos naudoti lėšas, kurios skirtos prižiūrėti vandentvarkos ūkį. Tai ir išeina, kad „nei vilkas sotus, nei ožka ciela“… Eksploatuoti paviršinių nuotekų nuotakynus turi tie, kas prižiūri gatves. Juk ir įrengti lietaus nuotakyną priklauso tiems, kurie tiesia gatves“, – aiškino B. Miežutavičius.
LVTA prezidentas tikisi dėl šio klausimo dar padiskutuoti su AM, o sprendimą linkėtų patikėti savivaldybėms: „Juk būtent jos, o ne ministerija yra atsakingos už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Jei savivaldybės turi tokią atsakomybę, jos turi turėti teisę priimti ir struktūrinius sprendimus – kaip joms geriau susitvarkyti su šiomis prievolėmis.
