KPD atstovas minėjo atvejį Panevėžyje, kai buvo suderinti, tačiau nepatvirtinti paveldo objekto renovacijos projektai, nes parinktos netinkamos medžiagos.
KPD yra sulaukęs ir poros Vilniaus Naujamiesčio gyventojų, gyvenančių Antrojo pasaulinio karo metais statytuose autentiškuose namuose, išsiskiriančiuose autentišku plytų mūru, dekoruotais fasadais, puošyba, skundų. Žmonės norėtų istorinius pastatus apklijuoti polistirenu. Užsienio šalyse, pasak A. Degučio, tokia situacija sunkiai įmanoma – paveldą labiau saugo ne pareigūnai ir tarnautojai, bet eiliniai gyventojai.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros pagrindų ir teorijos katedros profesorė Jūratė Jurevičienė atkreipė dėmesį, kad ne tik Lietuva, bet ir kitos Šiaurės Europos bei Skandinavijos šalys visų pirma rūpinasi paveldo išsaugojimu, o energinis efektyvumas – antraeilis dalykas. Architektės teigimu, visuose istoriniuose pastatuose turėtų būti nustatytos jų vertingosios savybės. Nesvarbu, ar tai interjeras, tapyba ar eksterjeras, būtina atsisakyti jų vertę menkinančių šiltinimo darbų ir ieškoti kompleksinio sprendimo – gerinti kitus rodiklius.
„Gali būti, kad ir nustačius vertingąsias savybes, bet neskyrus reikalingų lėšų joms išsaugoti ir pastatus pritaikyti visuomenės poreikiams, šie patys sugrius. Jei vertingosios savybės nustatytos, jų būtina paisyti“, – apibendrino prof. J. Jurevičienė.
VGTU doc. dr. Jurgis Zagorskas pritarė, kad atnaujinant pastatus, ypač turinčius saugotinų elementų, retai pavyksta išvengti ginčų tarp paveldosaugininkų, statybininkų, technologų ir architektų. Mat skiriasi specialistų požiūris į tai, kas svarbiausia pastatui. Šis nuomonių nesutapimas Vakarų šalyse sprendžiamas iš karto išskiriant kriterijus, kuriais remiantis bus vertinamos renovacijos priemonių alternatyvos. Galimi kriterijai – šilumos sąnaudų sumažėjimas, ploto pasikeitimas pastatus papildomai apšiltinus, tam tikrų autentiškų objekto dalių išsaugojimo laipsnis. Kriterijai gali turėti kiekybinę ar kokybinę išraišką.
Skirtingų sričių ekspertai diskutuoja ir balsuoja dėl pačių kriterijų svarbos, o vėliau tiesiog matematiškai palyginamas įvairių alternatyvų atitikimas nustatytiems kriterijams. Tokie metodai padeda išvengti vilkinimo projektavimo darbuose, derinant projektą ir, žinoma, priimant visapusiškai teisingą sprendimą.
Panašūs daugiakriteriai metodai (ang. Multiple criteria decission making, MCDM) naudojami daugelyje sričių. Renovacijoje jie plačiai taikomi Skandinavijos šalyse, Danijoje, Vokietijoje. Pavieniams objektams jie bandyti taikyti ir Lietuvoje. Mūsų šalyje tokį palyginimą gali atlikti VGTU, Kauno technologijos universiteto ekspertai.
„Norint parinkti tinkamas ir efektyvias pastato atnaujinimo priemones, geriau iš karto skirti daugiau laiko ir šiek tiek lėšų joms palyginti ir įvertinti. Žinoma, statybų organizacijos tuo ne visada suinteresuotos. Statybos kompanijos dažnai siūlys priemonių, kurias ne kartą išbandė ir kurios buvo pelningos, bet nebūtinai davė geriausius rezultatus“, – aiškino doc. dr. J. Zagorskas.
Telšiai parodė pavyzdį
Šv. Antano Paduviečio katedroje tvarkybos darbai baigti 2012 metais. Tuomet, didinant energinį efektyvumą, pakeisti katedros langai. Metaliniai vieno stiklo langų rėmai šventovėje buvo sumontuoti XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.
