Vilniaus miesto taryba pritarė naujiems gatvių ir skverų pavadinimams. Antakalnyje įamžintas ekonomisto, politikos ir visuomenės veikėjo Antano Terlecko atminimas, Senamiestyje atsiras bankininko ir filantropo Juozapo Montvilos skveras, o Perkūnkiemyje pritarta naujos viešosios erdvės pavadinimui – Perkūno skveras. Vilniaus žemėlapyje atsiras ir Mortos Zauniūtės, Viliaus Pėteraičio, Varnėnų, Punto gatvės. 

Antakalnio gatvei – kovotojo už laisvę vardas

Buvusiai Ežerėlių gatvei suteiktas Antano Terlecko vardas. Šioje gatvėje gyveno vienas iš ryškiausių Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjų, rezistentas A. Terleckas (1928–2023). 

„Kai kalbame apie antisovietinį pasipriešinimą, Antano Terlecko vardas minimas kaip vieno aktyviausių sovietinės okupacijos rezistencijos dalyvių. Įvertindama svarų A. Terlecko indėlį į Lietuvos valstybingumo istorijos tąsą, Istorinės atminties komisija nedvejodama pasiūlė šį kartą padaryti išimtį ir nesilaikyti nuostatos atminimą įamžinti tik išlaukus dešimt metų po mirties. Artimiausiu metu siūlysime įrengti tipinę atminimo lentą ant buvusio aspirantų bendrabučio, adresu Gynėjų g. 4, kuriame A. Terleckas gyveno ir buvo suimtas“, – sako Vilniaus miesto Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė. 

Puikų išsilavinimą įgijęs ekonomistas savo laiku galėjo padaryti puikią karjerą valstybiniame banke. Laisvės siekimas jam visada buvo pirmoje vietoje. A. Terleckas aktyviai priešinosi sovietinei valdžiai. Jo pareiškimai, laiškai, raginantys nutraukti Lietuvos okupaciją, buvo skelbiami per „Laisvės“, „Amerikos balso“, „Vatikano“ ir kitas radijo stotis. Jis buvo vienas iš pogrindinio leidinių „Laisvės šauklys“, „Vytis“ leidėjų. Disidentui už aktyvų pasipriešinimą ir savo veiklą teko su kaupu iškentėti: kalėjo Sibiro konclageryje Urale, buvo ištremtas į Magadano sritį. Prieš pat Sąjūdį grįžęs į Lietuvą A. Terleckas 1987 m. Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo organizavo pasipriešinimo mitingą Molotovo–Ribentropo sąmokslui paminėti, aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. 

Gatvių pavadinimai pagal tematiką

Miesto Taryba pritarė ir dar keliems naujiems gatvių pavadinimams. Pilaitėje atsiras Mortos Zauniūtės ir Viliaus Pėteraičio gatvės. „Spręsdami dėl naujų gatvių pavadinimų stengiamės nuosekliai laikytis tam tikros tematikos. Pavyzdžiui, Pilaitėje daugumos gatvių ir viešųjų erdvių pavadinimai siejami su Mažąja Lietuva, jos žymiais asmenimis, vietovardžiais“, – naujų gatvių vardų parinkimą aiškina Vilniaus miesto savivaldybės Žemės administravimo ir GIS poskyrio vedėja Gaiva Auglienė.

M. Zauniūtė (1875–1945) buvo Mažosios Lietuvos kultūros ir spaudos darbuotoja, bibliografė. Morta kartu su tėvu Dovu Zauniumi rinko tautosaką. 1902 m. Tilžėje atidarė lietuvišką knygyną, kuris aprūpindavo knygnešius draudžiama lietuviška literatūra. Manoma, kad žuvo bėgdama nuo sovietų kariuomenės, šiai puolant Klaipėdą. 

Vorupės ir Knypavos gatves nuo šiol jungs Viliaus Pėteraičio (1914–2008) vardu pavadinta gatvė. V. Pėteraitis – lietuvių kalbininkas, lingvistas, žodynininkas. Jo dėka buvo išleista Mažosios Lietuvos enciklopedija. Pirmajame jos tome yra net 633 V. Pėteraičio parašyti straipsniai. Jis taip pat aktyviai veikė Mažosios Lietuvos pasipriešinimo sąjūdyje. Už nuopelnus Lietuvai buvo apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi. 

Mortos Zauniūtės ir Viliaus Pėteraičio gatvės – tai naujų gyvenamųjų rajonų jungtys. Tačiau nauji gatvių pavadinimai suteikiami ir jau seniau apgyvendintose vietovėse – sodų bendrijose. 

Dvarčionyse esančios Juodvarnių Sodų 21-oji gatvė gyventojų prašymu keičiama į Varnėnų gatvę. Anksčiau ši gatvė taip ir vadinosi, yra išlikusi netgi lentelė su pavadinimu.  

Visorių Sodų 19-osios gatvės pavadinimas taip pat gyventojų prašymu pakeistas į Punto gatvę. Puntas – tai Molėtų rajono ežero pavadinimas. Visorių soduose jau ne pirma gatvė pavadinta ežerų pavadinimais. Yra Didžiulio, Alaušo, Arino gatvės. Pagal tai parinktas ir Punto pavadinimas. 

Šnipiškėse, kuri nuo seno garsėjo savo plytinėmis, bevardis takas prie Šnipiškių aikštės pavadintas Plytdegių skersgatviu. XIX a. dėl molio ir kalkių telkinių Šnipiškės buvo vienas svarbiausių plytų ir keramikos gamybos centrų, o dabartinėje Ukmergės g. gyveno plytininkai ir puodžiai, savo amatus plėtojo čerpininkai ir koklininkai. Linkmenų g., buvusio Termoizoliacijos instituto gamybiniuose pastatuose, dar ne taip seniai buvo gaminami kokliai. 

Įteisinami skverų ir tiltų pavadinimai

Bevardžiam skverui Senamiestyje tarp Trakų ir Pranciškonų gatvių gyventojų prašymu suteiktas visuomenės veikėjo, verslininko, bankininko ir filantropo Juozapo Montvilos (1850–1911) skvero pavadinimas. Ši vieta ir anksčiau taip buvo vadinama, nes dar tarpukariu, minint filantropo mirimo 20-ąsias metines, dėkingi vilniečiai jam pastatė bronzinį paminklą, vaizduojantį krėsle sėdintį susimąsčiusį J. Montvilą. Dabar skvero pavadinimas bus įteisintas oficialiai. 

Vilniaus miesto taryba pritarė ir Perkūnkiemyje naujo skvero pavadinimui, kurį išrinko ir pasiūlė patys gyventojai. Iš trijų variantų – Perkūno, Vakaro ir Girulių – pirmasis buvo absoliutus favoritas. Taigi, nuo šiol naujoji erdvė vadinasi Perkūno skveru. 

Oficialiai bus įteisinti ir pėsčiųjų tiltų per Nerį pavadinimai: Baltasis tiltas, Vingio tiltas. 

Mieste atsiras ir dviejų žymių asmenų atminimo lentos. Aušros Vartų g. 12, bus įrengta tipinė atminimo lenta Marcelei Kubiliūtei (1898–1963) – Lietuvos žvalgei, žydų gelbėtojai ir politinei kalinei.   

Įamžintas bus ir kompozitoriaus, kultūros ir meno veikėjo profesoriaus Rimvydo Žigaičio (1933–2010) atminimas. Ant Adomo Mickevičiaus g. 33 namo, kuriame jis gyveno, sienos bus įrengta tipinė atminimo lenta.