Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad net 43 proc. iš analizuotų pastatų su dideliais įstiklintais fasadais temperatūra neatitiko komforto reikalavimų. Tokiuose objektuose darbo sąlygos dažnai yra prastos ir žiemą, nes nuo didelių įstiklintų paviršių leidžiasi šaltos konvekcinės srovės, jos juntamos kaip skersvėjai iki
2 metrų ir toliau nuo įstiklintų paviršių, nors patys langai atitinka norminius reikalavimus. Be abejo, gerų mikroklimato sąlygų palaikymas tokiuose biuruose reikalauja papildomų investicijų į ŠVOK sistemas ir didesnių energijos sąnaudų.

Pastaraisiais metais ir Lietuvoje, ir kaimyninėse valstybėse ne tik intensyviai statomi nauji biurai, bet ir vis labiau įsibėgėja esamų biurų paskirties pastatų renovacija. Ir mokslinėje, ir populiariojoje spaudoje pasiūlyta įvairių metodikų, aprašyta nemažai pavyzdžių apie renovacijos naudą, jos tikslingumą. Tačiau daugumoje jų labai mažai dėmesio skiriama žmonių savijautai ir darbingumui gerinti. Kauno technologijos universitete sukurta metodika EP-OP ir pagal ją atlikti skaičiavimai tipiniame senos statybos (iki 1990 metų) iš dalies renovuotame biure parodė, kad greičiausiai atsiperkanti investicija yra vėdinimo sistemos su rekuperatoriumi ir vėsinimu įrengimas. Antra pagal naudingumą investicija yra esamos šildymo sistemos suderinimas. Tik po to rikiuojasi pastato šildymo sistemos atnaujinimas ir pastato šiltinimas.