• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

2013 rugpjūčio 27 d.

Šiuolaikinių pastatų paskirtis – ne tik apsaugoti žmones nuo išorinio poveikio, bet ir sudaryti jiems kuo geresnes gyvenimo, darbo ar poilsio sąlygas. Išsivysčiusiose šalyse žmonės daugiau kaip 90 proc. savo gyvenimo praleidžia uždarose erdvėse: namuose, transporte, darbe. Todėl vidaus patalpų aplinka tampa daug svarbesnė sveikatai ir komfortui nei išorės aplinka.

Energijos taupymas pastatuose – irgi labai svarbus uždavinys. Nustatyta, kad ir Europos Sąjungos, ir kitose pasaulio šalyse net 40 proc. visos energijos naudojama pastatuose, o daugiau kaip pusė jos sudaro šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų poreikiai.

Žmonių darbingumas yra vienas svarbiausių bet kurios organizacijos rezultatams įtaką darančių veiksnių. Pastaraisiais metais atliekamų tyrimų rezultatai rodo tiesioginį priklausymą tarp aplinkos mikroklimato parametrų ir žmonių darbingumo. Be abejo, kiekvienas žmogus yra individualus, tačiau kiekvieno darbingumui įtaką daro socialinė aplinka (santykiai su bendradarbiais, vadovais, gaunamas atlyginimas ir kt.), individualūs charakterio bruožai, patalpų aplinka (interjeras, triukšmo lygis, mikroklimato parametrai, vaizdas pro langą, apšviestumo lygis ir kt.).

Danijoje atlikta 42 tyrimų analizė parodė, kad šilumos komfortas žmonėms yra daug svarbesnis palyginti su kitais parametrais, pavyzdžiui, vizualiniu, akustiniu komfortu ar oro kokybe.

Geresni mikroklimato parametrai biure:

• didesnis darbingumas,
• mažesnis praleistų darbo dienų dėl ligos skaičius,
• mažesnės medicinos išlaidos,
• mažesnės išlaidos darbuotojų kvalifikacijai išlaikyti,
• mažesnės pastato priežiūros išlaidos, susijusios su galimų nusiskundimų atsiradimu.

Lietuvos higienos normose (HN 69:2003) nurodoma, kad dirbant sėdimąjį darbą patalpų temperatūra turėtų būti nuo 22 iki 24°C šaltuoju metų laikotarpiu ir nuo 23 iki 25°C šiltuoju. Santykinis oro drėgnumas turėtų būti 40–60%, oro judėjimo greitis neturėtų viršyti 0,1–0,15 m/s. Reglamentuojamas minimalus šviežio tiekiamo oro kiekis – 10 l/s žmogui. Tačiau
higienos normose nenurodoma, kaip ir kas kiek laiko šie parametrai gali kisti.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad maksimalus darbingumas biuruose pasiekiamas oro temperatūrai esant artimai 22°C, o temperatūrai didėjant arba mažėjant 1°C nuo artimos optimaliai (21–23°C)  darbingumas vidutiniškai smunka 1–2%. Pavyzdžiui, temperatūrai biure esant artimai 30°C, tikėtinas žmonių darbingumas bus tik apie 91% Kauno technologijos universitete atlikti eksperimentiniai tyrimai parodė, kad trumpalaikis temperatūros mažėjimas nuo 22 iki 18°C teigiamai veikia žmonių savijautą ir darbingumą.

Tinkamas vėdinimas patalpose yra ypač svarbus uždavinys, nes suaugęs žmogus per parą vidutiniškai įkvepia ir iškvepia 30 kilogramų, arba 25 tūkst. litrų, oro. Oras patalpose beveik visada būna užterštas daugybe įvairiausių priemaišų. Kenksmingų medžiagų išskiria statybos produktai, baldai, techninė biuro įranga ir kt. Nesant tinkamam vėdinimui ne tik mažėja žmonių darbingumas, bet ir didėja sergančiojo pastato sindromu simptomų radimosi tikimybė. Gerai paskirstyti orą ir nesukelti skersvėjų ypač svarbu tiekiant atvėsintą orą šiltuoju metų laiku.

Nustatyta, kad biuruose dirbančių žmonių darbo užmokestis Jungtinių Amerikos Valstijų įmonėse didesnis už tipinio pastato energijos ir eksploatavimo išlaidas apytiksliai 100 kartų.

Tyrimai, atlikti Norvegijoje, rodo, kad galima nauda padidėjus darbuotojų darbingumui pagerinus mikroklimatą biuruose yra nuo 10 iki 100 kartų didesnė nei pastato energijos ir eksploatavimo išlaidos. Eilė tyrimų, atliktų visame pasaulyje, rodo, kad net sąlygiškai mažos investicijos į patalpų mikroklimato gerinimą yra labai naudingos, o atsipirkimo laikas svyruoja nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.

Nepaisant šilumos komforto įtakos darbingumui, biurų savininkai, nuomininkai, architektai ir inžinieriai daugiau dėmesio skiria pastato dizainui, statybos ir eksploatavimo sąnaudoms mažinti, energijos sąnaudoms taupyti.

Konstrukciniai, ekonominiai, dizaino ir kiti reikalavimai ne visada padeda sukurti optimalų patalpų mikroklimatą ir taupyti energiją. Dar projektavimo stadijoje tinkamai parinkus pastato formą, orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, įstiklinimo lygį, apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių priemones ir pastato atitvarų medžiagas galima sumažinti energijos poreikius pastatui šildyti ar vėsinti.

Dažnai pastato vertinimo ir pasirinkimo kriterijai nėra pakankamai pagrįsti. Pavyzdžiui, biuruose su dideliais įstiklintais fasadais, nesant pakankamai galingai vėsinimo sistemai, vasarą temperatūra gali siekti 30 ir daugiau laipsnių.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad