„Svarbiausias mikroklimato parametras yra oro temperatūra. Ji būna komfortinė, beveik neveikianti žmogaus organizmo termoreguliavimo sistemos, ir pakankamoji, nekenkianti sveikatai, bet per ilgą laiką galinti sukelti savaime praeinančius nemalonius pojūčius“, – skelbia Visuotinė lietuvių enciklopedija. Tačiau pastarųjų metų tyrimai nustatė, kad komfortinė temperatūra gali žmogui atnešti žalos, nes kai organizmui nereikia stengtis palaikant optimalią kūno temperatūrą… nesunaudotas energijos kiekis virsta riebalais.
Iš esmės, uždaros erdvės komfortą sąlygoja keturi veiksniai: temperatūros, šviesos, garso ir oro kokybė. Jie veikia ne tik žmogų, bet ir vienas kitą (pvz., norint užtikrinti gaivų orą patalpoje, neišvengiamai ją vėsiname ir t. t.).
Nuosekliai virš dvidešimt metų šioje srityje dirbanti Delfto technologijos universiteto (Nyderlandai) profesorė dr. Philomena Bluyssen, sutelkusi 25 įmones ir kartu įrengusi SenseLab, kur testuojami įvairūs patalpų parametrai ir jų poveikis, sukūrė sudėtingą vidaus mikroklimato kūrimo ir vertinimo sistemą. Sudėtingą, nes – kaip parodė tyrimai – nevalia apsiriboti fiziniais parametrais. Pasak profesorės, vertinant vidaus aplinką ir jos poveikį žmogui, reikia atsižvelgti ne tik į įprastus, kiekybinius patalpų mikroklimato aspektus, tokius kaip oro kokybė, apšvietimas, akustika ir šiluma, bet ir į kokybinius, t. y. kitus stresorius ir faktorius: psichologinius, psichosocialinius, socialinius ar gamtinės aplinkos poreikius. Ilgamečiai mokslininkės tyrimai parodė, kad vidaus aplinką reikia vertinti holistiškai, kreipti dėmesį ne tik į negatyvius, bet ir pozityvius faktorius.
Šį vidaus aplinkos vertinimo modelį Ph. Bluyssen pristatys gegužės 11 d. nuotolinėje paskaitoje The need for understanding the indoor environment and its occupants („Poreikis suprasti patalpų aplinką ir jos naudotojus“, paskaita anglų k.).
Ph. Bluyssen paskaita – trečia iš 2023 m. pavasarį vykstančio Architektūros kokybės vystymo asociacijos rengiamo paskaitų ciklo „Naujasis Existenzminimum: architektūros kokybės klausimai“, skirto minimalaus būsto miesto viešųjų erdvių kokybės klausimams aptarti. Juo kviečiame architektūros profesionalus ir visuomenę reaguoti į pastarųjų metų tendencijas, klimato krizės keliamus iššūkius, ir apmąstyti, kaip, traukiantis miesto viešosioms ir būsto erdvėms, vis dažniau patenkant į krizines (karščio bangų, liūčių, etc.) situacijas, užtikrinti žmogui būtiną gyvenimo kokybę. Tam, pasiremdami XX a. architektų pasiūlyta „existenzminimum“ („egzistencinio minimumo“ – minimalaus būsto) koncepcija, bandysime pažvelgti, ar vis dar aktualūs XX a. modernistų siūlymai racionalizuoti gyvenamąją aplinką. Klausime, kaip su žmonių tankėjimu miestuose dorojasi šių dienų kūrėjai bei kaip būtų galima transformuoti šią koncepciją, atsižvelgiant į šiuolaikinius mokslo tyrimus ir inovacijas.
Ciklą, kurio partneris yra žurnalas „Statyba ir architektūra“/ localhost/newsa ir kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, sudaro 5 paskaitos.
DATA: trečioji ciklo paskaita vyks 2023 m. gegužės 11 d. (ketvirtadienį).
Paskaitoje laukiami visi: tiek architektai profesionalai, tiek kraštovaizdžio ar paveldo specialistai, sociologai, politikai, žmonės, neabejingi savo aplinkai, ateičiai.
Programa
10.30–11.00 Registracija ZOOM platformoje;
11.00–12.30 The need for understanding the indoor environment and its occupants („Poreikis suprasti uždarų erdvių aplinką ir jos naudotojus“, paskaita anglų k.) (lekt. prof. dr. Ph. Bluyssen; moderuoja A. Štelbienė);
12.30–12.45 klausimai ir atsakymai.
Paskaita (nemokama) vyks nuotoliniu būdu ZOOM konferencinėje platformoje (užsiregistravusieji pakvietimą gaus el. paštu).
Organizatorius: Architektūros kokybės vystymo asociacija
Partneris: žurnalas „Statyba ir architektūra“/ localhost/newsa
Ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Vizualinis dizainas – Justės Pečiulytės
Apie lektorę
Prof. dr. Philomena M. Bluyssen daugiau nei dvidešimt metų dirbo tyrėja Nyderlandų taikomųjų mokslinių tyrimų organizacijoje (TNO), kur taip pat koordinavo kelis Europos vidaus aplinkos kokybės ir energijos naudojimo optimizavimo projektus.
2012 m. ji tapo Delfto technologijos universiteto Architektūros ir urbanistinės aplinkos fakulteto (Nyderlandai) profesore (specializacija – uždarų patalpų aplinka).
Prof. dr. Philomena M. Bluyssen daugiau nei dvidešimt metų dirbo tyrėja Nyderlandų taikomųjų mokslinių tyrimų organizacijoje (TNO), kur taip pat koordinavo kelis Europos vidaus aplinkos kokybės ir energijos naudojimo optimizavimo projektus.
2019 m. Bluyssen dėstė Feng Chia universitete Taichunge, Taivane, kaip vizituojanti profesorė.
Delfto technologijos universitete ji inicijavo 25 įmonių ir organizacijų remiamą eksperimentinę laboratoriją SenseLab, kurioje neseniai atliko iškvepiamų aerozolių perdavimo oru tyrimus.
Ph. Bluyssen yra daugiau nei 275 publikacijų autorė ar bendraautorė; skaitė pranešimus kaip kviestinė, garbės ar pagrindinė lektorė keliose konferencijose ir universitetuose. Už 2010 m. knygą „Uždarų erdvių aplinkos vadovas: kaip padaryti pastatus sveikus ir patogius“ ji pelnė prestižinį „Choice Outstanding Academic Titles of 2010“ apdovanojimą. Jos knyga „Sveika patalpų aplinka – kaip įvertinti pastatų gyventojų gerovę”, išleista 2014 m., 2016-aisiais pelnė IDEC knygos apdovanojimą.
