Leidykla „Lapas“ savo veiklą pradėjusi kaip architektūrinė leidykla ir toliau tęsia savo misiją pasakoti apie architektūrą ir išmokyti išgirsti, ką mums pasakoja pastatai. Jau rudenį pasirodys nauja architektūros serija „Architekstai“ kartu su paskaitomis bei susitikimais su architektūros pasaulio žmonėmis. Tiek paskaitos, tiek knygos skatins diskusiją ir kels klausimą: „Kodėl reikia kalbėti apie architektūrą?“

Pirmoji paskaita apie architektūrą buvo surengta Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Architektūros fotografas Norbert Tukaj pasakojo apie pastatus, kurie buvo užfiksuoti leidyklos „Lapas“ išleistame Vilniaus architektūros gide. Jis, anot N. Tukaj, iš dalies atstoja miesto architektūros albumą, kuriame tam tikru laikmečiu fotografijose sustabdyta istorinė akimirka, kuri, tikriausiai, nepasikartos.

Istorija susideda iš to kas buvo, kas yra dabar, o kas bus ar ne – tai yra nesibaigianti diskusija((ne)bus). Nuotraukoje matomas Mokslų akademijos priestatas (autorius A. Brusokas, 1976) šiuo metu yra rekonstruojamas, ir pokytis tarp to, kaip buvo ir kaip yra dabar, yra pavyzdys, kaip keičiasi miestas.

„Fotografija padeda užfiksuoti šį pokytį metuose, metų laikuose ar dienos eigoje, ir tai yra architektūros dokumentavimo žavesys: padarai fotografiją ir stebi, ar užfiksuota vieta keičiasi ar ne, ir tuomet užfiksuoji pokytį“, – apie savo darbo subtilybes pasakojo N. Tukaj.

Kalbėti ir klausyti apie architektūrą ne tik reikia, bet ir yra labai įdomu. Kaip sako architektūros istorikė Marija Drėmaitė, apie architektūrą reikia kalbėti todėl, kad pastatai patys nekalba, o žmonės visgi nori žinoti daugiau nei mato jų akys.

Rudenį apie architektūrą bus kalbama daug, kadangi pasirodys garsioji Le Corbusier knyga „Apie architektūrą“. Išleista 1923 m. ji padarė didelę įtaką kelioms architektų kartoms. Taip pat pristatysime JAV žurnalistės Jane Jacobs pagrindinį veikalą „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas“ (1961), kuris turėjo didelę įtaką urbanistikai, sociologijai ir urbanistinės ekonomikos suvokimui. Žiemą pasirodys ilgai lauktas Neringos architektūros gidas.

[su_quote]Buvusi Ryšių ministerija, dabar Sveikatos apsaugos ministerija, projektuota Justino Šeiboko yra pavyzdys, kaip pagarbiai reikėtų elgtis su pastatais. Tai viena iš nedaugelio sovietmečio modernizmo pastato restauracija. Betoninės fasado dalys jau buvo aptrupėjusios, kyšojo armatūra – o šiandien antram gyvenimui prikeltas pastatas toliau puošia ir puoš Vilniaus senamiestį.[/su_quote]

[su_quote]Kalbėti apie ikoniškų pastatų architektūrą galima dienų dienas, todėl kiekvienam siūlau atrasti savo istoriją ir tai, kas yra asmeniškai gražu. Kompozitorių namai susiję su muzika, artistais ir fotografuojant interjero erdves istoriją padeda pasakoti muzikantai.[/su_quote]

[su_quote]Tai pat dar vienas puikus Vytauto Čekanausko kūrinys šalia Tauro kalno. Taip pat laikui mažai pavaldus projektas. Pastatas jautriai atkartoja kalno reljefą ir labiausiai sužvavėjo kaip pastatas atrodo vasaros vakare.[/su_quote]