• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Pastatų energinis naudingumas: kokią klasę rinktumėtės jūs?

2016 spalio 13 d.
SA archyvo nuotr.
SA archyvo nuotr.

Likus kelioms savaitėms iki lapkričio 1-osios, kai Lietuvoje taps privaloma statyti ne žemesnės nei A energinio naudingumo klasės pastatus, kilo dar vienas vajus, raginantis Aplinkos ministeriją šį reikalavimą persvarstyti. Internete sukurta peticija, kurios autoriai atkreipia dėmesį, kad labiausiai naujas standartas prislėgs kaimo vietovių gyventojus.

Primename, kad reikalavimas kartą jau atidėtas – jis įsigalėti turėjo dar šių metų sausį. Ankstesni sprendimo atidėti „bausmę“ iniciatoriai – nekilnojamojo turto projektų plėtotojai – kol kas viešai dar vienos nuolaidos neprašo. Kaip komentavo portalo SA.lt pašnekovai – galbūt dėl to, jog nesitiki, kad nueinanti Vyriausybė norės grįžti prie šio klausimo. Ir galbūt dėl to, jog tikisi tą klausimą aptarti su būsimo ministrų kabinetų nariais.

Šiomis dienomis platinamos peticijos autoriai pabrėžia, kad Lietuvos gyventojų, ypač kaimo vietovių gyventojų, pragyvenimo lygis smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos, todėl pasistatyti naują namą net ir pagal dabartinius B klasės energinio naudingumo reikalavimus daugeliui yra per brangu. Problema ir tai, kad šiai prievolei nėra numatytas kompensavimo mechanizmas.

„Visi norime gyventi ekonomiškuose ir šiltuose namuose, bet tam reikia daug papildomų lėšų (ypač brangiai rekuperacijai, dvigubai daugiau šiltinimo medžiagų, brangesnių projektavimo darbų ir kitų išlaidų dėl reikalavimų A klasei). Europos valstybės skatina statyti šiltus ir ekonomiškus namus kompensuodamos gyventojams papildomai patirtas išlaidas“, – rašoma peticijoje.

Autoriai įsitikinę, kad neteisinga, jog „paprastiems žmonėms nebelieka pasirinkimo (tarp B ir A klasių), tik prievartinė prievolė, kuri naudinga elektros energijos tiekėjams, šiltinimo medžiagų pardavėjams ir kitiems susijusiems subjektams. Turtingi žmonės ir be šios prievolės statosi A ir aukštesnės klasės energinio naudingumo reikalavimus atitinkančius namus“.

Peticijos autoriai pabrėžė ir tai, kad dauguma kaimo vietovių, vienkiemių ir sodybų gyventojų statosi namus su kietu kuro šildymu ne tik todėl, kad kietas kuras yra pigiausia (kiti turi savą mišką), bet ir kad nori turėti ekologišką/natūralų namą su natūraliais ortraukiais, pečiais ir židiniais – ko aukštesnės energinio naudingumo reikalavimai esą neleidžia.

Anot peticijos kūrėjų, kaimyninėje Lenkijoje, esančioje panašaus klimato regione, dar tik planuojama pereiti prie B energinio naudingumo klasės.

„Suprantamas valdininkų noras pulti vykdyti ES direktyvas, tausoti aplinką ir ekologiją, kad Lietuvoje namai būtų šilti, pasyvūs, ekonomiški… Tačiau šiuo atveju kalbame ne apie miestų daugiaaukščių namų statytojus, namų kvartalus statančias bendroves, bet apie individualų namą ar sodybą norintį pasistatyti žmogų kaimo vietovėje. Manome, kad šiuo atveju Aplinkos ministerijai būtina atsižvelgti į gyventojų interesus ir juos ginti“, – rašoma peticijos pabaigoje.

Tuo pačiu prašoma atidėti privačių namų (vienbučių, dvibučių), esančių kaimo vietovėse, A klasės energinio naudingumo reikalavimus naujai statomiems pastatams iki 2020 metų arba visai šią panaikinti prievolę; numatyti ir įgyvendinti kompensavimo mechanizmą gyventojams dėl papildomų investicijų reikalingų A klasės energinio naudingumo reikalavimams naujai statomiems pastatams; įgyvendinant pirmą punktą numatyti saugiklius dėl galimų piktnaudžiavimų. Pavyzdžiui, taikyti naujai statomiems pastatams, esantiems ne mažesniame kaip 20 arų dydžio sklype ir tik vienbučiams/dvibučiams.

Peticiją pasirašė jau apie 900 žmonių. Ją pasirašyti galima čia.

t_baranauskas

Tomas Baranauskas
(VšĮ „Aplink tave“ nuotr.)

Šiandien Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas, portalo SA.lt klausiamas, ar ministerijoje girdėti diskusijų apie galimybę darkart nukelti reikalavimo dėl A energinio naudingumo klasės įsiteisėjimą, ministerijos koridorių paslapčių neišdavė. Bet išsamiai aptarė su šiuo reikalavimu susijusius rūpesčius ir tikėtiną naudą. Skelbiame jo komentarą.

„Žinoma, kad nauji reikalavimai susiję ir su didesnėmis pradinėmis išlaidomis, todėl rinkoje jaučiamas sujudimas. Vis dėlto specialistai pataria gerai apskaičiuoti ir pagalvoti, nes viską įvertinus gali paaiškėti, kad statyti aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatą apsimoka labiau. Nors tokio namo statyba kainuoja brangiau, tačiau, specialistų teigimu, investicijos į tokį namą atsiperka jau per 4–8 metus, o jis kur kas ilgiau išlaiko savo rinkos kainą.

Yra atvejų, kai B klasės namas gali būti netgi brangesnis negu A ar A+ klasės. Jeigu sumontuotos labai brangios sistemos, kurios net nebūtinai reikalingos, tai B klasės namo kaina gali išaugti iki tiek pat arba net daugiau, nes B klasės namuose yra montuojamos brangios šildymo sistemos, kurios A klasės namuose nebūtinos.

Papildomi reikalavimai medžiagoms, naudojamoms A klasės pastatuose, nekeliami. Projektuotojas, rengdamas tokio namo projektą, turi laisvę pasirinkti, iš kokių medžiagų bus statomas pastatas. Po to turi būti parinkti tinkami konstrukciniai sprendiniai. Svarbu viską tinkamai suderinti tarpusavyje, siekiant sumažinti viso pastato energijos sunaudojimą ir siekiant nustatytų rodiklių.

Pastatyti A energinio naudingumo klasę atitinkantį pastatą galima ir nenaudojant atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau, kaip rodo praktika, panaudojus alternatyvius energijos šaltinius nustatytus reikalavimus pasiekti būna lengviau, ir ateityje pigesnė tampa namo eksploatacija.

Apžvelgus pastaraisiais metais sertifikuotų pastatų rodiklius matyti tendencija, kad vis populiarėja A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatų statyba (jau sertifikuota daugiau kaip 150 tokių pastatų).

Didinti pastatų energinį naudingumą Lietuvą įpareigoja ir Europos Sąjungos teisės aktai. Pagal Direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo visos valstybės privalo nusistatyti minimalius energinio naudingumo reikalavimus naujiems ir esamiems (modernizuojamiems) pastatams atsižvelgus į sąnaudų atžvilgiu optimalius lygius. Šie lygiai apskaičiuojami pagal Europos Komisijos patvirtintą metodiką. Sąnaudų atžvilgiu optimalūs reikalavimai šalyse turi įsigalioti iki 2017 metų.

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis – tai energijos vartojimo efektyvumo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas per numatomą statinio ekonominio gyvavimo ciklą, t. y. kai įdėtas papildomas euras į pastato energetinį efektyvumą sumažina išlaidas jį eksploatuojant, greičiausiai atsiperka ir dar pagerina gyvenimo komfortą.

Nustatant pastatų energinio naudingumo normas Lietuvoje, apskaičiuota per 1 800 galimų variantų, atsižvelgus į skirtingą pastatų konfigūraciją, paskirtį, inžinerinių sistemų tipą, skirtingą energijos kainų kitimo scenarijų, klimato sąlygas ir kt.

Kaip parodė minėtieji skaičiavimai, A energinio naudingumo klasės pastatai – optimalus lygis Lietuvos klimato ir ekonomikos sąlygomis. Investicijos į tokį pastatą labiausiai atsiperka. Jis suvartoja iki kelių kartų mažiau energijos negu žemesnės klasės pastatai. Į aplinką išmetama mažiau CO2. Pasiekiamas aukštesnis komforto lygis. Užbaigus A ir aukštesnės klasės pastatus, patikrinama ir atliktų darbų kokybė (privalomas pastato sandarumo testas).

Pažymėtina, kad, kaip parodė ES praktika, šalyse, kuriose nebuvo pasinaudota galimybe numatyti pereinamuosius laikotarpius aukštesnių energinio naudingumo reikalavimų įgyvendinimui, t. y. jie įsigaliojo iš karto, rinka patyrė nemažą šoką ir nesugebėjo tinkamai vykdyti nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgdamos į Direktyvos 2010/31/ES nuostatas, šalys gali numatyti tarpinių reikalavimų taikymo pereinamąjį laikotarpį iki 2017 metų, todėl, siekiant palengvinti statybos ir projektavimo išlaidų prognozavimą ir išvengti šoko rinkoje, atitinkamas pereinamasis laikotarpis numatytas ir Lietuvoje. Reikalavimai buvo nustatyti 2012 metais, numatant laipsnišką jų kilimą kas 2 metus, taip pereinant nuo C klasės reikalavimų (2012 m.) iki A ++ klasės (2021 m.).

Panašaus klimato šalyse jau galiojantys reikalavimai A klasės pastatams yra panašūs į numatytus Lietuvoje. Atskirais atvejais jie yra akivaizdžiai griežtesni. Pvz., reikalavimai langams. Lyginti šalių reikalavimus tik pagal energinio naudingumo klases neišeina, nes skiriasi pats pastatų energinio naudingumo klasifikavimas. Pvz., Lenkijoje nėra klasifikavimo žymint energinio naudingumo lygį raidėmis (kaip Lietuvoje). Lyginant šalių reikalavimus, pasitelkiami tikslūs rodikliai, apibūdinantys vieną ar kitą reikalavimą.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tiek Europos, tiek Lietuvos teisės aktai numato išimtis daliai pastatų, t. y. minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi:

1) pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis
reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;
2) maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;
3) laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;
4) nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo
paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;
5) atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų
plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;
6) poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau
kaip keturis mėnesius per metus;
7) nešildomiems pastatams.

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad