Statinio fasadas ir vaizdžiai penktuoju fasadu vadinamas stogas architektūriniuose projektuose – nereta intriga: fasado apdaila, tą pačią medžiagą pritaikius stogui, tampa stogo tąsa, kuria tūrio skulptūriškumo ir monumentalumo viziją. O stogui ir fasado apdailai panaudojomos lietuvio akiai neįprastos arba primirštos medžiagos: šiaudai, čerpės, skalūnas, medis, stiklas ar skarda.

Genialumas – paprastume

Architektų biuro „Tvyro ore“ vadovas architektas Vytautas Avietynas prisiminė vieną jau realizuotų projektų – individualiųjų namų kvartalą „Lazdyno riešutai“. Aštuoni modernūs, greta vienas kito išsirikiavę, individualieji namai spalviškai ir tūriškai atskirti fasado apdailai ir stogui panaudojus skalūno plokšteles arba skardą. Dažniausiai, anot architekto, tokį sprendimą padiktuoja minimalizmo, vientisumo, aiškesnės formos, išgrynintos architektūrinės idėjos siekis. O sprendimas stogui ir fasadui panaudoti vieną medžiagą, architekto manymu, ypač tinkamas Senamiestyje, kur naujadaras istorinėje aplinkoje neišsišoka.

Išties vientisumas ypač svarbus tokiose vietovėse, kur matyti miesto ar gyvenvietės siluetai. Vilniaus senamiestis UNESCO saugomas ir dėl kompleksiškumo, to, kas matyti kaip vienalytis dalykas. Daugelio sovietmečiu atsiradusių išsišokėliškų pastatų stogai iškrinta iš bendro konteksto. Tą vientisumą įmanoma išlaikyti į senamiestį įterpus ir šiuolaikinį pastatą, tačiau būtina paisyti erdvinio charakterio – svarbu ne tik objekto perimetras, fasadai, bet ir stogas kaip penktasis statinio fasadas.

Pastaruoju metu gamintojai ir nekilnojamo turto projektų vystytojai vis aktyviau gręžiasi į gamtą, taigi, įprastas stogo dangas pamažu keičia saulės baterijos, derinamos su stiklo fasadų konstrukcijomis. Savo praktikoje V. Avietynui teko susidurti ir su projektais, kuriuose stogą ir fasadą uždengė medis, skarda, skalūnas. Beje, medis fasado apdailai ir stogo dangai suprojektuotas neatsitiktinai – namas turėjo iškilti prie upės vingio.

Vis aktualesnės tampa natūralios medžiagos, taigi, statinio fasado ir stogo apdailai gali būti panaudotas akmuo, molis, plytos, čerpės, tinkas. Beje, architektas prisiminė prieš kone dešimtmetį nugirstą vieno architekto svajonę suprojektuoti statinį, kurio stogui ir fasadui būtų panaudotos klinkerio plytos. „Sprendimas stogui ir fasadui panaudoti vienodą dangą priklauso nuo konteksto, užsakovo pageidavimų, architekto ambicijų ar konkrečioje teritorijoje galiojančių reikalavimų. Šiuo metu vientisumas, paprastumas netgi madingas“, – komentavo architektas.

Kaip vieną įdomesnių matytų pavyzdžių V. Avietynas įvardijo sostinės Markučiuose stovintį plokštėmis apdailintą namą, atrodantį tarsi išlietas iš betono. Beje, betonas stogo ir fasado dangai taip pat tinkamas sprendimas, tik bent kol kas ganėtinai brangus ir sudėtingas.

Stogas ir fasadas – it vienas

„YCL studio“ architektas Aidas Barzda patvirtina – sprendimas stogui ir fasadui naudoti identišką medžiagą priklauso nuo architekto idėjos, užsakovo programos ir konteksto. „Tai yra subtilus estetinis priėjimas, kuris išreišia tūrio vientisumą, monumentalumą ir skulptūriškumą, nesvarbu, ar tai būtų vienas tūris, ar kelių tūrių ansamblis. Ko gero, labiausiai tokio sprendimo unikalumas atsiskleidžia, kuomet matomi visi fasadai, sykiu ir stogo fasadas, taigi, vienos dangos naudojimas tinkamiausias projektuojant šlaitinius stogus“, – komentavo architektas.

Pirmiausia, anot architekto, bendros dangos stogui ir fasadui naudojimas – estetinis pasirinkimas, norint išreikšti pastato unikalumą ir vientisumą aplinkoje. Antraeilis, tokį sprendimą galintis lemti veiksnys – konstruktyvinių mazgų vientisumas ir tam tikras kelio užkirtimas žmogiškojo faktoriaus atsiradimui brėžinių stadijoje ar įgyvendinimo etape, kaip antai, hidroizoliacijos mazgo klaida ar apšiltinimo neatitikimai, kurie programuoja įvairių bėdų apsigyvenus pastate. Dangų pasirinkimas galėtų būti įvairus: betonas, medis, metalas, akmuo ir netgi įvairios dirbtinės medžiagos, kurios sukuria vientisą pastato vaizdą.

Teigiama, kad vienoda danga panaikina ribą tarp stogo ir fasado. Architekto pasirinkimas, ar norima sukurti vientisumą per medžiagą, ar akcentuoti tūrius kitais metodais, kaip antai atskiriant stogo ir fasado medžiagiškumą. „Kas liečia dangų vientisumą, turbūt, vaizdas būtų tikrai kerintis, jeigu tankioje žalumos jūroje iškiltų monumentalus vientisai balto betono namas. Viena vertus, toks sprendimas suteiktų kontrasto, sykiu paverstų namą miniskulptūra toje aplinkoje. Antra vertus, toks kontrastas padėtų vienas kitam būti matomiems. Balto betono fone išryškėtų žaluma, o pats namas patrauktų akį. Viskas priklauso nuo pasirinkto kūrybinio kelio ir konteksto, kaip norisi pateikti naują kūrinį“, – apibendrino „YCL studio“ architektas.

Šiuolaikinė architektūra siekia kuo labiau išgryninti pačią pastato formą. Juolab kad šiandienės technologijos leidžia paslėpti lietvamzdžius, skardą ir įgyvendinti kitus sprendimus, kad pastatas atrodytų vienalytis ir pirmiausia išryškėtų jo tūris, idėja.

Daugiau nebūtinai geriau

Architektų biuro „UGNIUS + ARCHITEKTAI“ architektas Ugnius Vasiliauskas viename paskutiniųjų biuro komandos projektų statinio fasado elementams ir „bokšteliui“, skirtam išeiti ant stogo, panaudojo vario dangą. Apdailai norėjosi panaudoti natūralią „gyvą“ medžiagą, todėl architektai pasirinko varį, kuris laikui bėgant, vykstant oksidacijai įgaus vis skirtinga spalvą.

„Dėl noro naudoti tą pačią medžiagą stogui, fasadui, cokoliui, manau, reikėtų paminėti L. Mies van der Rohe frazę „Less is more“ (liet. „Mažiau yra daugiau“), ypač aktualią nedidelių tūrių statiniuose. Vientisas apdailos medžiagos naudojimas stogui, fasadui ir kitiems elementams leidžia aiškiau perteikti pastato formą, tūrius – atsiranda skulptūriškumas, atsiskleidžia pastato forma“, – kalbėjo architektas.

Šiandien, projektuojami pastatai be pagrindinės fasado apdailos medžiagos neišvegiamai turi „funkcinių priemaišų“ – skirtingų medžiagų: langams naudojamas stiklas, langų rėmams – medis, metalas, plastikas, lietaus nuvedimo sistemoms, stogeliams, balkonams, garažo vartams, šarvuotoms durims – metalas ir pan. Visos šios medžiagos, architekto žodžiais, neretai sutrukdo išreikšti pastato formą, todel tos pačios apdailos medžiagos naudojimas stogui bei fasadui – gana dažnai pasitaikantis sprendimas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Dizaino katedros dr. Linas Krūgelis teigė, jog stogo ir fasadų sintezė kalba apie daugybę šiuolaikinių estetinių bei kultūrinių vertybių. Čia itin ryškus Šiaurės šalių skandinaviškos pasaulėžiūros pėdsakas, pasireiškiantis architektūros emociniu santūrumu, formų aiškumu. Tokia architektūrinė kalba nesiekia paneigti supančios aplinkos, bet ieško demokratiško, gal netgi empatiško dialogo. Visa tai galima sustiprinti pasirinkus tinkamas spalvas ir apdailos medžiagas.

Vientisas stogo ir fasadų siluetas nepalieka vietos nepamatuotam ir perdėtam dekorui, todėl toks pastatas visada dvelks Šiaurės šalims būdinga puritoniška inteligencija. Ne ką mažesnę reikšmę turi ir semantinis architektūrinio objekto įvaizdis, vientisas fasadų ir stogo sprendimas sukuria jaukumo, saugumo, tvarumo įspūdį. Siekiant tokio architektūros tono, svarbu, anot VGTU mokslininko, renkantis apdailą vengti imitacinių, nenatūralių medžiagų, o spalvinę gamą derinti prie aplinkos ir paties pastato architektūrinių formų charakterio.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 spalis.