Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ paskelbė 1,3 mlrd. eurų (su PVM) vertės konkursą europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ infrastruktūros įrengimui tarp Kauno ir Lietuvos-Latvijos pasienio.
Tikimasi atrinkti įmones, galinčias įrengti geležinkelio sankasą, pastatyti inžinerinius statinius bei nutiesti jungiamuosius automobilių kelius ruože Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena, ketvirtadienį pranešė „Lietuvos geležinkeliai“.
Rangovai bus atrinkti taikant dinaminę pirkimų sistemą, kuri iš pradžių formuoja kvalifikacinius reikalavimus atitinkančią pirkimo dalyvių grupę, o atsiradus konkretaus pirkimo poreikiui, įmonės, perėjusios pirmąjį etapą, kviečiamos dalyvauti antrajame etape – teikti pasiūlymus konkretiems darbams.
Ši sistema taikoma siekiant sutaupyti laiką, sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis.
„Tiesiant „Rail Baltica“ geležinkelį nuolat ieškoma sprendimų, įgalinančių iš anksto pasiruošti procesams ir tokiu būdu sutaupyti laiko ateityje. Rangos darbų pirkimas taikant dinaminę pirkimų sistemą – vienas jų“, – pranešime teigė jis.
Numatoma, kad ES finansuos apie 85 proc. šių darbų, likusi dalis bus skiriama iš valstybės biudžeto.
Naujasis pirkimas yra skelbiamas, nes išnaudota didžioji dalis ankstesnio konkurso vertės, kuris buvo skelbtas 2020-ųjų birželį.
„Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno link Lietuvos-Latvijos sienos statybos pradėtos balandį, jo bendras ilgis sieks 169 kilometrus, tarp Kauno ir Ramygalos bus įrengti 7 viadukai, 11 geležinkelio viadukų, 4 geležinkelio tiltai ir 3 tuneliai gyvūnams. Be to, čia bus pastatytas vienas įspūdingiausių inžinerijos objektų – 1,51 kilometro ilgio tiltas per Neries upę.
Ruožui jau skirta 257 mln. eurų Europos Sąjungos paramos, liepą „Rail Baltica“ statyboms Baltijos šalyse Europos Komisija skyrė dar 360 mln. eurų.
Europinio standarto geležinkelis nuo sienos su Lenkija iki Kauno veikia nuo 2015 metų, tačiau jis irgi bus rekonstruojamas, kad traukiniai galėtų važiuoti greičiau.
„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Juo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai traukiniai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu.
