Paskaitų ciklas „Naujasis Existenzminimum: architektūros kokybės klausimai“ klausytojų – architektūros profesionalų, kūrėjų, politikų ir gyventojų – dėmesį telkia į besitraukiančias būsto, darbo… ir miesto erdves. Tokios yra ryškėjančios pastarųjų metų tendencijos. Bet kaip, mažėjant miesto viešosioms ir būsto erdvėms, užtikrinti žmogui būtiną gyvenimo kokybę? Tam, be kitų, turime atsakyti į klausimą, kas yra „minimalus būstas“, kitaip tariant, atsigręžti į XX a. pasiūlytą „existenzminimum“ („egzistencinio minimumo“) koncepciją. Paskaitose aptariama, ar vis dar aktualūs XX a. modernistų siūlymai racionalizuoti gyvenamąją aplinką, gilinamasi, kaip su žmonių tankėjimu miestuose dorojasi šių dienų kūrėjai ir kaip būtų galima transformuoti šią koncepciją, atsižvelgiant į šiuolaikinius mokslo tyrimus ir inovacijas.
Jei pirmose paskaitose susipažinome su minimalaus būsto koncepcija ir jos raida bei praktiniais aspektais, keliančiais iššūkius šių dienų architektams, dabar gręžiamės į miestą. Drauge patyrinėsime „Kas kuria gyvybę mieste? Gyvybingos urbanistinės struktūros parametrai“. Paskaitoje lektorius architektas-urbanistas Donatas Baltrušaitis (BAULAND) klaus, kaip subalansuoti miesto tankumą su kokybiškomis žaliosiomis erdvėmis. Kur galima tankinti ir kiek, kokie kriterijai turi būti atliepti kuriant gyvybingą miestą? Pasak jo, miesto tankinimas negali būti savaiminis tikslas. Visi senieji miestai buvo sukurti pagal tai, kaip žmonės judėjo kojomis, kiek toli galėjo žiūrėti akimis ir kaip naudojosi aplinka. Pirmiausia reikėtų kurti gyvenimą mieste, tada kokybišką gyvenamąją aplinką, viešųjų erdvių tinklą ir tik tada formuoti urbanistinę struktūrą su atitinkamu tankumu pagal žmogiško mastelio kūrimo principus. Dažniausiai pradedama nuo pastatų projektavimo, kuomet aplinkos erdvės likutis atiduodamas viešosioms erdvėms arba automobilių parkavimo aikštelėms, kokybiškame miesto planavimo procese turėtų būti atvirkščiai.
Ciklą, kurio partneris yra žurnalas „Statyba ir architektūra“/ localhost/newsa ir kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, sudaro 5 paskaitos.
DATA: trečioji ciklo paskaita vyks 2023 m. gegužės 24 d. (trečiadienį).
Paskaitoje laukiami visi: tiek architektai profesionalai, tiek kraštovaizdžio ar paveldo specialistai, sociologai, politikai, žmonės, neabejingi savo aplinkai, ateičiai.
Programa
10.30–11.00 Registracija ZOOM platformoje;
11.00–12.30 „Kas kuria gyvybę mieste? Gyvybingos urbanistinės struktūros parametrai“ (lekt. architektas-urbanistas Donatas Baltrušaitis (BAULAND); moderuoja A. Štelbienė);
12.30–12.45 klausimai / atsakymai.
Paskaita (nemokama) vyks nuotoliniu būdu ZOOM konferencinėje platformoje (užsiregistravusieji pakvietimą gaus el. paštu).
Organizatorius: Architektūros kokybės vystymo asociacija
Partneris: žurnalas „Statyba ir architektūra“ / portalas SA.lt
Ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Apie lektorių D. Baltrušaitį
Donatas Baltrušaitis yra architektas, urbanistas, teritorijų planuotojas. Jis įkūrė urbanistinio planavimo įmonę BAULAND. Donatas 2011 metais baigė architektūros bakalauro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, studijuodamas gavo Arno Dineikos stipendiją. 2014 metais su pagyrimu pabaigė urbanistinio planavimo magistro studijas Delfto universitete, Nyderlanduose.
Ilgametė tarptautinė profesinė darbo patirtis, vadovaujant didelės apimties strateginiams, urbanistinės regeneracijos ir teritorijų planavimo projektams Belgijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, dabar leidžia Donatui šią patirtį taikyti Lietuvoje. Jis kartu su bendraminčiais sėkmingai įgyvendina sudėtingus kompleksiškus architektūrinius-urbanistinius projektus pasitelkiant įtraukų planavimo procesą su visomis suinteresuotomis šalimis kaip metodą geriausiems rezultatams užtikrinti.
Donatas aktyviai dalyvauja tarptautinėse planuotojų, architektų, urbanistų konferencijose, konsultuoja, skaito paskaitas, pranešimus, moderuoja dialogą tarp valstybės institucijų, savivaldybių ir bendruomenių. Donatas taip pat yra asociacijos LUIT (Lietuvos urbanistinių inovacijų tinklas) bendraįkūrėjis.
