Po kelerius metus trukusių išsamių tyrimų parengtas Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmų fasadų tvarkybos darbų projektas. Kaip ir įprasta paveldo objektuose, tam, kad būtų užtikrintas paveldo objekto vertingųjų savybių išsaugojimas, buvo atlikti fasadų polichromijos, architektūros, konstrukcijų, žvalgomieji archeologijos, cheminiai-technologiniai ir inžinieriniai-geologiniai tyrimai.
„Galima sakyti, kad atlikome rimtus „namų darbus“: buvo ištirtos visos dvaro rūmų patalpos – atlikti interjero polichrominiai tyrimai, o šią vasarą atlikti pastato fasadų tyrimai, kuriais remiantis paruoštas rūmų tvarkybos darbų projektas. Kitaip sakant – tas dokumentas, kuriuo vadovaujantis Aukštosios Fredos dvaro rūmus bus galima prikelti naujam gyvenimui,“ – sako VDU Kauno botanikos sodo direktorius Nerijus Jurkonis.
Kaip parodė esamos fizinės būklės įvertinimas, dažyti paviršiai vietomis gausiai suskilinėję, dažų sluoksniai nutrupėję, būtinas pastato pamato ir cokolinės dalies kapitalinis remontas, architektūrinių paviršių restauravimas. Parengtame tvarkybos darbų projekte numatyta pašalinti fasadų apdailos, dekoro elementų, terasų pažeidimus, galinčius sukelti rūmų fasadų vertingųjų savybių irimo procesus. Tarp numatytų darbų – fasadų ir cokolio tinko restauravimas, fasadų dažymas, pažeistų langų rėmų, durų, metalo gaminių restauravimas, laiptų, terasų, balkono tvarkyba. Pagal turimą ikonografinę medžiagą bus atkuriamos neišlikusios šiaurės ir pietų pusių baliustrados. Taip pat įrengtos drenažo, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistemos.
2013 metais buvo atlikti rūmų stogo restauravimo ir remonto darbai: atlikti gegnių, sijų remonto darbai, pakeista stogo danga, nutinkuoti kaminai. 2015-taisiais pastogėje įrengtas medinis paklotas, apšiltinta perdanga, įrengtos lubos. Tais pačiais metais buvo atlikti išsamūs rotondos interjero tyrimai ir parengtas tvarkybos darbų projektas.
Tyrimus atliko VĮ „Lietuvos paminklai“, juos finansavo Kultūros paveldo departamentas kartu su Vytauto Didžiojo universitetu.
Rūmų istorija ir šiandiena
Kaip parodė atlikti tyrimai, archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio ir radinių neaptikta, tad ateityje vykdant žemės kasimo darbus prie pastato pamatų papildomi archeologiniai tyrimai nereikalingi. Architektūrinių tyrimų metu nustatyti du pagrindiniai pastato raidos etapai – abu vykę XIX amžiuje. Pirmuoju etapu buvo suformuotas pagrindinis pastato tūris su centriniu rizalitu. Antruoju etapu rytiniame ir vakariniame galuose pristatyti du siauresni priestatai (rizalitai), baigta formuoti visa dabartinė fasadų kompozicija ir puošyba. Portike buvo įrengtas balkonas, po juo – įstiklinta veranda.
Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento dokumentuose pažymima, kad Aukštosios Fredos dvaro sodyba yra raiškus ir vertingas Klasicizmo ir Istorizmo laikotarpio sodybinis ansamblis, išlaikęs sodybos kompozicijos centrą, reprezentacinę ir gyvenamąją – ūkinę zonas, bei turintis nepaprasto grožio peizažinį parką su tvenkinių sistemomis ir pirmykščiais želdiniais.
Sodybą XIX a. pradžioje pasistatydino žemaičių bajoras J. Godliauskas, nusipirkęs anksčiau miestui priklausiusį dvarą. XIX a. 9 deš. Fredos dvaro dalis nusavinta Kauno tvirtovės reikmėms. Pirmojo pasaulinio karo metu dalis pastatų buvo apgadinta arba visai sunaikinta. 1920 m. buvusiuose dvaro rūmuose įkurta Sodininkystės ir daržininkystės mokykla. Po kelerių metų pietinėje ir vakarinėje dvaro teritorijos dalyje įsteigtas Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universiteto) Botanikos sodas.
1992 metais Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmai įtraukti į Kultūros vertybių registrą, o 2005 m. visas dvaro sodybos kompleksas paskelbtas valstybės saugomu, jam suteiktas paminklo statusas.
