Labai didelę įtaką daro temperatūros ir santykinės drėgmės svyravimas ar kondensato susidarymo galimybė. Nors Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, nėra reikalavimo vertinti energinį kultūros paveldo objektų efektyvumą ir siekti jį gerinti, tinkamas energijos taupymo priemonių bei inžinerinių sistemų derinys gali leisti ne tik užtikrinti reikiamus mikroklimato parametrus, bet ir sumažinti energijos poreikį.
Tyrėjai nurodo, kad optimalaus mikroklimato parametrų palaikymas reikalauja didesnių energijos sąnaudų, todėl visais įmanomais ir ekonomiškai priimtinais būdais būtina siekti energijos naudojimo efektyvumo ir mažinti energijos poreikį. Tačiau šie sprendimai turi užtikrinti ir saugomų kultūros paveldo objektų naudojimą.
Lietuvoje regeneruotų kultūros paveldo objektų yra. Tačiau dr. G. Šiupšinskas pastebi, kad energiniu ir šiluminio komforto požiūriu įvertintų mokslo darbų rasti nepavyko. Antai sostinės Bernardinų bažnyčioje naudojamas ir modernus grindų šildymo būdas, ir radiatorinės sistemos, o Vilniaus gynybinėje bastėjoje įrengta nauja mechaninė vėdinimo sistema, kuri derinama su konvektoriniu arba radiatoriniu šildymu. Šių sprendimų energinio efektyvumo rezultatai nėra žinomi, bet patirtis rodo, kad galimi įvairūs inžinerinių sistemų optimizavimo variantai.
Didžioji dalis Panemunės pilių pastatų turi įrengtas modernias šildymo, o kai kur ir vėdinimo sistemas. Raudonės pilies šildymo sistema modernizuota 2005 metais, čia įrengta dvivamzdė radiatorinė šildymo sistema, šilumos šaltinis yra akmens anglimi kūrenama vietos katilinė. Didžiojoje dalyje Panemunės pilies 2012 metais įrengta moderni kolektorinė grindų šildymo sistema, kuri veikia kartu su kompresoriniu šilumos siurbliu „vanduo–vanduo“. Aktų salėje suprojektuota šiuolaikinė vėdinimo sistema. Pagrindiniame Raudondvario dvaro sodybos pastate įrengta moderni radiatorinė šildymo sistema yra prijungta prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų.
Mokslininkai įvertino kelis regeneruojamo kultūros paveldo objekto pritaikymo visuomenės poreikiams variantus. Panemunės pilių analizė parodė, kad raudonų plytų mūro kultūros paveldo objektai gali būti įvairios paskirties. Pagal šių pastatų esamos paskirties analizę inžinerinės sistemos modeliuojamos atsižvelgiant į pagrindinę šių penkių objektų paskirtį: meno studija ar mokykla, administracinis pastatas, viešbutis, muziejus ir biblioteka. Galimi inžineriniai šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sprendimai kiekvienam pastato paskirties variantui reitinguoti techniniu ir komforto požiūriu.
Siekiant optimalaus inžinerinių sistemų derinio, buvo taikomas ekspertinis kiekvieno iš regeneruojamo kultūros paveldo objekto pritaikymo varianto vertinimas.
Pirminis daugiakriterės analizės vertinimas parodė, kad prieš regeneruojant esamą sistemą būtina išsami ne trumpiau kaip metus trunkanti mikroklimato parametrų stebėsena. Ypač šios analizės pasigendama regeneravus objektą.
Įvertinus Lietuvos ir užsienio šalių patirtį matyti, kad šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sprendimai regeneruojant kultūros paveldo objektus priklauso nuo tinkamumo, investicijų ir eksploatacijos išlaidų kriterijų derinio. Todėl daugiakriteris vertinimas siekiant geriausio sprendimo yra tinkama metodika.
