Viena iš pilių pritaikymo visuomenės poreikiams problemų – sugebėti šį paveldą pateikti skirtingoms tikslinėms lankytojų grupėms.
Anot profesorės M. Burinskienės, šiandien būtina kultūros paveldą išnaudoti turistams pritraukti, jo apsaugą derinti su galimybe pažinti. Kultūros paveldo naudojimu grindžiamas kultūrinis turizmas yra viena sparčiausiai augančių pasaulio verslo rūšių. Todėl tikslinga propaguoti ir teikti išsamią informaciją apie architektūros paminklus, investuoti ir prikelti naujam gyvenimui įvairias nematerialiojo paveldo sritis ir veiklą, autentiškai pristatant regiono kultūros paveldą, krašto istoriją, etnografines šventes, būdingą kulinarinį paveldą.
Rengiant mokslo studiją pažvelgta ir užsienio šalių patirtį. Autentiškų pilių atkūrimo ir tvarkymo srityje vertingą patirtį yra sukaupę prancūzai. Prancūzijoje yra tūkstančiai pilių – nuo griuvėsių iki įmantrių dvarų. Turistų lankomiausios pilys išsidėsčiusios šalies pietuose ir Luaros slėnyje. Šie didingi pastatai lankytojus žavi architektūros stiliumi, prabangiai dekoruotais kambariais, salėmis, nuostabiais sodais ir turtinga istorija. Šiandien beveik pusė istorinių statinių Prancūzijoje yra privačios rezidencijos.
Vienas pavyzdžių, kaip kultūros paveldo objektų kompleksas sėkmingai pritaikytas naujai veiklai, yra Jaunpilio pilis kaimyninėje Latvijoje. Ventspilio pilis, pastatyta 1290 metais, irgi laikoma viena iš geriausiai išsaugotų ir seniausių Livonijos ordino pilių. 1997-aisiais ši pilis buvo restauruota, o 2001 metais čia įsikūrė muziejus. Pilis sėkmingai pritaikyta kultūros ir turizmo reikmėms, todėl yra gausiai lankoma turistų bei vietos gyventojų. Čia veikia viešbutis, viduramžių smuklė, pobūvių salė.
Labai svarbi struktūrinė turizmo dalis yra transportas. Profesorė M. Burinskienė nagrinėjo galimą Panemunės pilių transporto plėtros strategiją, kaip infrastruktūros tinklas susijęs su visa turizmo plėtra, jos galimybėmis.
„Jeigu keli objektai yra išsidėstę 50 kilometrų spinduliu, turistiniu požiūriu sudaromos patrauklios sąlygos vienos dienos ekskursijoms. Kai atstumas yra nuo 50 iki 100 kilometrų, sąlygos vienos dienos ekskursijoms yra vidutiniškai patrauklios, o kai atstumas yra daugiau kaip 200 kilometrų, vienos dienos ekskursijos arba išvykos tampa minimaliai patrauklios. Tačiau 150–250 kilometrų atstumas yra tinkamiausias dviejų dienų išvykoms, tiesa, paprastai asmenys į jas išsiruošia ne dažniau kaip 2 kartus per metus. Vertinant šiuo požiūriu, pirmai grupei priklauso Raudondvario kompleksas, o Raudonė ir Panemunė patenka į antrą grupę“, – paaiškino profesorė
M. Burinskienė.
Atliekant tyrimą įvertintos atskirų pilių pasiekimo galimybės transporto sistemos infrastruktūros aspektu, nustatytos trūkstamos transporto infrastruktūros grandys. Panemunės pilys, kaip turizmo objektai, įvertintos pagal dabartinę paskirtį, išplėstos jų pritaikymo sritys ir vietos bendruomenei, ir šalies bei užsienio turistams. Pasiūlyti nauji susisiekimo būdai ir maršrutai, kurie leis padidinti pilių pasiekiamumą, prieinamumą.
Tyrimams reikalingos naujos technologijos
VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Teritorijų planavimo mokslo instituto mokslo darbuotoja Inga Genytė sakė, kad vykdant projektą buvo atlikta mokslinės literatūros, archyvinės medžiagos apie Vytėnų, Raudonės, Raudondvario pilis analizė, architektūriniai tyrimai.
