Taip pat numatoma Bendruomenių rūmų rekonstrukcija ir modernizavimas, jų prieigų sutvarkymas, Kultūros ir poilsio parko modernizavimas, Nepriklausomybės aikštės ir jos prieigų sutvarkymas. Planuojama sutvarkyti ir Nevėžio pakrantes nuo Stoties gatvės tilto iki Nemuno gatvės tilto, modernizuoti Skaistakalnio parką pritaikant jį bendruomenės poreikiams. Dar vienas numatomas projektas – teritorijos prie „Ekrano“ marių konversija, pritaikant ją aktyviam poilsiui, užimtumui ir vietos verslui skatinti.
Didžioji viltis – LEZ
Panevėžio valdžia investuotojų atėjimą glaudžiai sieja su laisvąja ekonomine zona (LEZ). Kurį laiką pati valdžiusi šį pramonės parką, neseniai savivaldybė sukirto rankomis su „Ogmios“ grupe, ir ši tapo LEZ operatoriumi.
Panevėžio LEZ bendras plotas – 47 hektarai, naudingasis plotas plyno lauko investicijoms – 35 hektarai. Čia yra suformuoti aštuoni 0,3–12 hektarų ploto sklypai su visa infrastruktūra: asfaltuotu privažiavimu, vandentiekiu ir kanalizacija, elektros linija, vidaus keliais, apšvietimu bei dujotiekiu. Visam tam reikėjo daugiau kaip 25 mln. litų, iš kurių 17,5 mln. – Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.
Įsikuriantiesiems Panevėžio LEZ operatoriai siūlo rinktis ir pastato pagal poreikį (ang. „build-to-suit“) paslaugą. Skaičiuojama, kad laikotarpis nuo sklypo išrinkimo iki gamybai ar logistikai eksploatuoti tinkamo pastato turėtų būti apie 10–12 mėnesių.
Įsikūrusiesiems Panevėžio LEZ taikomos mokesčių lengvatos: investuojantieji daugiau kaip 1 mln. eurų pirmus šešerius metus atleidžiami nuo pelno mokesčio, o kitus dešimt metų pelno mokestis yra 50 proc. mažesnis, taip pat netaikomas nekilnojamojo turto ir dividendų mokestis.
Panevėžio LEZ nėra vienas toks pramonės parkas mieste. Čia dar yra įsikūręs vienintelis Lietuvoje Norvegijos pramonės parkas. 2000 metais veiklą pradėjusio šio parko įkūrėjai – Norvegijos pramonės plėtros korporacijos „SIVA International AS“ ir „SCAN Industrier“.
Norvegijos pramonės parkas įsikūręs Panevėžio pramoniniame miesto rajone su gerai išplėtota infrastruktūra. SIVA SCAN parko veiklos pobūdis – gamybinių patalpų nuoma, valdymas ir administravimas.
Investuotojams taip pat svarbus turėtų būti Panevėžio mokslo ir technologijų parkas, kuriame sukurta infrastruktūra verslui ir naujovėms skatinti. Čia įrengta 1120 kvadratinių metrų ploto biurų ir verslo inkubatoriaus patalpų, o 1130 kvadratinių metrų ploto korpusas pritaikytas technologinių įmonių veiklai. Abu korpusus jungia 500 kvadratinių metrų ploto patalpos, skirtos konferencijoms, pasitarimams, mokymams organizuoti. Į šį mokslo ir technologijų parką investuota 9,25 mln. litų.
Panevėžyje veikia ir Mechatronikos centro technologijų demonstravimo centras. Čia sukurtas atviros prieigos mokslinių tyrimų centras, atliktas patalpų remontas ir įsigyta įranga. Į projektą investuota 4,8 mln. litų.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Vertėtų peržiūrėti mokesčius
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius
Panevėžio miesto savivaldybė Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromame Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 3 vietą iš 7 miesto savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas buvo žemesnis už šalies vidurkį (49 balai) ir sudarė 48 balus (iš 100 galimų). Šis investicinės miesto aplinkos įvertinimas buvo prastesnis palyginti su praėjusių metų indekso rezultatais ir rodo pablogėjusią investicinę aplinką, palyginti su bendra šalies situacija.
Investicijų ir plėtros srityje Panevėžio miestas prasčiausiai įvertintas materialinių investicijų srityje. Vienam gyventojui 2011 metais teko 3871 litas – šis rodiklis buvo žemesnis už šalies vidurkį (4104 litai vienam gyventojui). Situacija, susijusi su užsienio investicijomis, buvo kiek geresnė: vienam gyventojui jų teko apie 40 proc. daugiau nei vidutiniškai vienam šalies gyventojui – 6587 litai. Tokia padėtis rodo, kad mieste dominuoja užsienio kapitalo bendrovės, didžioji jų dalis yra investuotojai iš Skandinavijos šalių. Panevėžio miesto įvertinimą teigiamai paveikė ir aktyvus savivaldybės bendradarbiavimas su verslu. Tai rodo pasirašytos net 4 partnerystės sutartys tarp viešojo ir privačiojo sektorių.
Panevėžio miesto mokesčių aplinkos įvertinimas šiek tiek atsiliko nuo šalies vidurkio. Mieste taikomi vieni aukštesnių nekilnojamojo turto mokesčio tarifų šalyje. O štai Panevėžio rajonas išsiskiria taikydamas mažiausius šio mokesčio tarifus Lietuvoje. Tokia situacija daro didelį neigiamą poveikį investiciniam Panevėžio miesto konkurencingumui. Vertinant žemės mokestį, geresnė situacija susiklosčiusi Panevėžio mieste, tačiau atskirtis tarp rajono ir miesto nėra didelė.
Siekdamas gerinti investicinį konkurencingumą miestas turėtų ne tik tapti konkurencingesnis taikomais mokesčių tarifais, bet ir toliau siekti išryškinti pagrindinį savo privalumą – puikią infrastruktūrą.
Didelis dėmesys turi būti skiriamas bendradarbiavimui tarp verslo ir veikiančių profesinių bei aukštųjų mokyklų ruošiant trūkstamos kvalifikacijos specialistus. Svarbios ir savivaldybės pastangos pritraukiant investuotojų. Apie jų buvimą rodo ir vienas geriausių tarp Lietuvos savivaldybių interneto puslapis anglų kalba. Čia pateikiama visa būtiniausia informacija norint investuoti Panevėžyje.
