Dirbant etapais kiekviename jų formuluojamos užduotys, galiausiai numatoma galutinė vertė. O kai visa tai sujungiama, išeina, kad investicinis projektas ir yra pagrindinė viso proceso užduotis. Ir čia, galiu drąsiai pasakyti, slypi didžiausia dabar vykstančio Lietuvoje proceso grėsmė. Nes mūsų praktikoje, kitaip nei pasaulinėje, tokiais atvejais, kaip perkama, galima sakyti, pagal investicinį projektą, nėra numatytų sutartinių išlygų, leidžiančių vėliau tikslinti projektą, koreguoti sumas. Šiuo atveju tam dar nebus ir laiko!“
Dėl projekto sėkmės žada sutelkti jėgas
Trečias bandymas viešuosiuose pirkimuose buvo sėkmingas. Rugsėjo pradžioje buvo pasirašyta sutartis su statybų kompanija iš Kupiškio „Dailista“. Šiuo metu formuluojamos specialiųjų dalių užduotys, ir vos jas pabaigus 9-ąjį A. Mickevičiaus gatvės namą apsups pastoliai.
A. Šumskis neslėpė susirūpinimo – kupiškėnų ir per namą administruojančią bendrovę, ir vėliau pats asmeniškai klausė, ar jie suvokia, į kokį sudėtingą ir atsakingą projektą eina. „Jie supranta ir tikisi įgyti naujos patirties ir pasireklamuoti su šiuo projektu kaip puikūs modernizacijos darbų specialistai bei atsakingi vykdytojai“, – sakė pašnekovas.
Namo gyventojus ramina ir A. Vaičiulis – demonstraciniu projektu jų daugiabutį pasiryžusi paversti NPNA projekto skyles ar kitas problemas neabejoja kompensuosianti mobilizavusi įvairius technologinius sprendimus, kokybiškas statybines medžiagas siūlančias kompanijas. „Demonstracinių, pilotinių projektų nereikia tik Aplinkos ministerijai, nors visai neseniai, prieš metus, jos programose buvo numatytos solidžios sumos demonstraciniams projektams skatinti. O įmonių, kurios siekia tikro efektyvumo, maksimalios kokybės, matančių tinkamų sprendimų prasmę, yra daugybė“, – užtikrino NPNA direktorius.
Gyventojai CPO standartus ir procedūras vertina atsargiai
Pasak A. Šumskio, šiandien gyventojams didžiausią nerimą kelia neilgas projektui įgyvendinti likęs laikas – dešimt mėnesių.
„Viena vertus, pirkti per CPO yra patogu, procesas greitas, standartizuotas ir reglamentuotas, išvengiama daugybės diskusijų, nes yra tam tikras reikalavimų sąrašas dalyviui ir laimėtojui. Kita vertus, nėra jokių būdų apsidrausti nuo vėlavimo – kas bus, jei, tarkime, statybininkai vėluos baigti darbus ir mes dėl to prarasime valstybės paramą. Bent jau galimybė reikalauti finansinės rangovo atsakomybės nenumatyta sutartyje, – aiškino A. Šumskis. – Tikrai nesinori tapti precedento kūrėjais, bet galvojame ir apie tai, kad jeigu sutarties ruošinys yra primestas valstybės institucijų be teisės koreguoti, tai, jei namas nebus priduotas valstybės komisijai iki 2015 metų spalio 1 dienos, reiškia, kad kaip sutarties rengėjas turi būti atsakinga valstybė, nesukūrusi jokių saugiklių.“
