Šiuokart investicinio projekto rengėjus jau konsultavo NPNA specialistai. Įtraukus trūkstamus sprendinius sąmata ne išaugo, bet net šiek tiek sumažėjo – priemonių ir darbų buvo numatyta už 1,5 mln. litų. Svarbiausiame susirinkime klausimas formuluotas kategoriškai: ar modernizuoti namą siekiant A energinio efektyvumo klasės, ar nedaryti išvis nieko? Namo gyventojas, iniciatyvinės grupės narys A. Šumskis paaiškino, kad tokia pozicija atsirado patikėjus NPNA argumentu – švaistyti pinigų dėl vieno energinio efektyvumo laiptelio neverta, be to – gavus išsamią informaciją apie namo potencialą.
Bet namo bendruomenės diskusijos buvo audringos, dažnai buvo girdėti argumentų, kad ir taip viskas neblogai, namie juk šilta.
Dvejonės pranyko tik darkart įsivertinus realybę: apibyrėjusį pastato fasadą, kai kuriuos kitus ryškėjančius defektus. „Abejojantiesiems teko priminti, kad paskelbus avarinę kurio nors fasado elemento būklę jis bus remontuojamas neklausiant gyventojų nuomonės, tad sąskaitų gali susidaryti nemažai ir nemažų“, – pasakojo A. Šumskis.
Lemiamame balsavime už ambicingus modernizacijos planus balsavo didžioji dalis gyventojų. „Skaičiai atrodo gražiai – mums žadamas net 94 proc. energijos sutaupymas“, – sakė A. Šumskis.
Nepasiturinčiųjų piniginių saugojimas stabdo kokybinį renovacijos augimą
A. Vaičiulis neabejoja – sprendimus gyventojų kolektyvams priimti būtų paprasčiau, jeigu tokie projektai būtų plėtojami ne vertės augimo, o mažėjimo kryptimi: žingsnis po žingsnio brangstantis projektas ar prekė entuziazmo neprideda. Ir todėl gyventojai turėtų reikalauti investicinių projektų rengėjų pirmiausia išanalizuoti, kokią didžiausią naudą galima pasiekti modernizuojant būstą, kiek reikia investuoti norint gyventi komfortiškai ir ekonomiškai.
Turint galimybę įvertinti projektuose pateiktus A ar B energinio efektyvumo klasę garantuojančius sprendinius, paprasčiau svarstyti, ar visų jų reikia, ar galima sau juos leisti. Specialistas pabrėžė – apsispręsti žmonėms turi padėti investicinio projekto rengėjo kartu pateikiami paaiškinimai – kas bus prarasta atsisakius vieno ar kito sprendinio. „Bet tai vis vien turi būti gyventojų atsakomybė. Patiems priėmus sprendimus, po kelerių metų nereikės ieškoti kaltųjų dėl nesėkmingos renovacijos“, – reziumavo NPNA direktorius.
A. Vaičiulis įsitikinęs, kad skatinti efektyvius sprendimus, o ne atlaidų, neva finansiškai silpnesnį visuomenės sluoksnį ginantį požiūrį į pastatų modernizaciją turėtų valstybė. Kompetentinga investicinių projektų rengimą kontroliuojanti įstaiga (šiandien šias funkcijas atlieka Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) atėjus projektui, numatančiam tik būtiniausius renovacijos sprendinius, turėtų nė netvirtinti jo, kol negautų įrodymų, kad rengėjai tikrai atliko išsamią galimybių studiją ir siekia geriausių sprendinių. Bet situacija priešinga – ant pjedestalo keliami itin kuklūs daugumos šiandien atnaujinamų daugiabučių pasiekimai.
Pašnekovas prisiminė neseniai nuskambėjusią simptomišką istoriją – kai vienas Seimo narys pareiškė pretenzijų vienai daugiabutį administruojančiai įmonei gavęs dalies namo gyventojų skundą, kad balsavus daugumai jų namas bus renovuojamas siekiant ne C, o B energinio efektyvumo klasės. „Man tai nesuvokiama, bet Seimo narys, gal pagavęs populistinę gaidą, puolė ginti rinkėjų – kaip jūs drįstate reikalauti aukštesnės klasės, kai valstybei užtenka žemesnės – C klasės.
