Aukštesnį įvertinimą investicijų srityje sutrukdė pasiekti mokesčių aplinkos vertinimas. Labiausiai tai paveikė dideli nekilnojamojo turto tarifai – jie priskiriami tarp aukščiausių visoje šalyje. O žemės mokestis atitiko šalies vidurkį ir net jį viršijo. Atsižvelgdama į savo kurortinio miesto statusą savivaldybė turėtų ypač skatinti smulkųjį verslą. Vienas būdų tai pasiekti – mažinti verslo liudijimų kainas. Puikus to pavyzdys yra Klaipėdos miestas, kur dalies verslo liudijimų kaina siekia vos vieną litą.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Jaučia iniciatyvos stygių
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas
Palanga yra didžiausias šalies kurortas. Tačiau matyti, kad darnios plėtros klausimas čia neišpręstas, yra tam tikrų problemų.
Šis pajūrio kurortas labiau orientuojasi į klientų pritraukimą iš buvusios Sovietų Sąjungos šalių. Architektūra, pramogos, aplinka, aptarnavimas ir visa kita labiau pritaikyta Rytų turistams. Nevengiama kičo, tačiau tai yra sudėtinė vietos verslininkų pajamų dalis.
Jeigu Palangoje būtų pasiūlyta pramogų ne vasaros sezono metu, šis kurortas turėtų didesnių perspektyvų. Miestas galėtų labiau paanalizuoti analogiškų kurortų patirtį, pažiūrėti, kokie pramogų objektai ten veikia. Dviračio išradinėti neverta, tokių pakanka Šiaurės Vokietijoje, Danijoje, kitose Skandinavijos šalyse. Įvertinus, kokias pramogas galima siūlyti, kokias šventes organizuoti, visa tai galima realizuoti ir Palangoje, kad ši aktyvi būtų ištisus metus. Žinoma, naivu tikėtis, kad čia važiuos daugiau vakariečių, nes atostogauti Viduržemio jūros kurortuose yra pigiau.
Pramogų objektų statybos klausimas pirmiausia priklauso nuo iniciatyvos ir pinigų. Iš Lietuvos kurortų visi kaip pavyzdį mini Druskininkus, kur yra ne vienas ištisus metus lankytojus traukiantis pramogų parkas. Galbūt Palangoje užtektų ir vieno panašaus objekto, taip pat rengti įdomius renginius. Iniciatyvą turėtų rodyti savivaldybė – ji galėtų būti pramogų komplekso statytoja. Tuomet nekiltų klausimo, susijusio su statinio legalumu, teisėta statyba ir panašiai.
Palangos savivaldybei priklauso ir Šventoji, tačiau akivaizdu, kad šis miestelis valdžios yra visiškai pamirštas. Pabuvus čia apima neviltis, kurortas virtęs didžiuliu šiukšlynu. Paplūdimyje vaikščioti basam pavojinga, nes galima kojas susipjaustyti, palei poilsinius namelius sklando išmatų tvaikas. Turbūt neapsiriksiu Šventąją pavadinęs antruoju Didžiasaliu, tik prie jūros.
Valdžia galvoja tik apie Palangą, o kas vyksta pakraščiuose – jai neįdomu. Todėl nematyčiau kitos alternatyvos, kaip tik didžiąją dalį Šventosios nugriauti ir statyti iš naujo, nes dabartinėmis aplinkybėmis kalbėti apie investicijas net neverta.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Rizika – atsidurti teisme
Nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono
vadovas Linas Juozaitis
Palangos atskirai pristatyti turbūt nereikia. Nekilnojamojo turto plėtra čia vyksta sklandžiai, įgyvendinami įvairūs projektai. Žinoma, viskas susiję su poilsiu, pramogomis. Būstas čia irgi daugiausia perkamas turint tikslą nuomoti arba kurį laiką poilsiauti.
Investuoti į būsto statybą norinčiųjų netrūksta, šiuo metu vykdomi keli daugiabučių projektai. Kainos pastaruoju metu nusistovėjusios ir siekia 3–4,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą ekonominės klasės buto.
Kad ir kokie kartais prasti atgarsiai apie Palangą, ji traukia ir poilsiautojus, ir investuotojus į nekilnojamąjį turtą. Tačiau palyginus su kitais kurortais, pavyzdžiui, Druskininkais, Palangoje trūksta pramogoms skirtų objektų. Manau, čia vertėtų investuoti į vandens pramogų parką – lankytojų srautas tikrai būtų didelis. Vaikščioti poilsiautojams vien J. Basanavičiaus gatve greitai pabosta. Juo labiau ne vasaros sezono metu. Kitaip nei Druskininkuose, nemažai kitų miestų gyventojų atvykę į Palangą apsistoja ne viešbučiuose ir sanatorijose, o nuosavuose butuose. Ir pramogų centrų, veikiančių ištisus metus, kurorte labai reikėtų.
Tačiau pajūrio zona investuotojams yra ir rizikinga dėl nuolat besikeičiančių teisės aktų. Yra ne vienas atvejis, kai pradėtų ir bemaž užbaigtų objektų statybos buvo sustabdytos, vyksta ilgi bylinėjimosi procesai.
Tiesa, pačiame mieste žemės sklypų, tinkamų projektams plėtoti, pasiūla yra labai ribota. Sklypų daugiau vykstant iš Palangos į Šventają, tačiau jie ne tokie paklausūs.
