Palanga – kontrastų, legendų ir netikėtų atradimų miestas. Tokį jį pažinti kviečia leidyklos „Lapas“ išleistas Palangos architektūros gidas, siūlantis naujai pažvelgti į seniausią ir populiariausią šalies kurortą bei visai kitokio charakterio Šventąją.
Kelerius metus kruopščiai rengtas leidinys, kuriame 117 pastatų ir objektų istorijų lydi išsamūs įvadiniai tekstai, rašyti žinomų istorikų ir architektūros tyrinėtojų – Viltės Migonytės-Petrulienės, Liutauro Nekrošiaus, Vaido Petrulio, Martyno Mankaus ir Marijos Drėmaitės – papildo „Lapo“ kuruojamą architektūrinių gidų seriją.
Leidyklos architektūros redaktorė Aistė Galaunytė teigia, jog išleidus gidus apie Vilniaus ir Kauno architektūrą, žvilgsnis iš karto pakrypo į pajūrį – būtent šis kultūriškai nevienalytis regionas atrodė galintis pasiūlyti įspūdingą architektūrinę kelionę.
„Neklydome – autorių kolektyvo laukė neeilinis, penkerius metus trukęs nuotykis, simboliškai prasidėjęs kūrybinėmis dirbtuvėmis legendinėje „Auskoje“. Mintis visą pajūrio regioną pristatyti viename gide buvo greit išsklaidyta – kurortai slėpė žymiai daugiau, ne tik ikoniškus atvirukų vaizdelius.
Praėjusiais metais pasirodė Neringos architektūros gidas, o šiemet pristatome Palangą – kurortą, kurį yra aplankęs kiekvienas lietuvis. Tačiau šįkart vasaros sostinė pasirodo nauju, architektūrinio turizmo amplua. Ir čia Palanga turi kuo nustebinti“, – sako A. Galaunytė.
Palangos istorinė mozaika
Palangos architektūros gide pristatoma seniausio Lietuvos kurorto istorija, skirstoma į tris laikotarpius: iki 1940 m., iki 1990 m. ir atkūrus nepriklausomybę. Knygoje atsiskleidžia, kaip jaukų ikikarinį miestelį keitė ambicingos sovietmečio plėtros vizijos ir kaip jas pakoregavo chaotiška nepriklausomybės laikų statyba bei pakitusi ekonominė situacija.
Viena gido bendraautorių, Viltė Migonytė-Petrulienė, teigia, kad pagrindinis šio leidinio tikslas – sužadinti smalsumą ir sujungti architektūrines formas su nepaprastai tiršta miesto ir valstybės istorija.
„Tuomet pastatai prabyla. Palangos atveju, jie pasakoja apie ambicijas lygiuotis ir siekti užsienio poilsiavimo standartų, kurti legendas, kurios kviestų atvykti poilsiautojus iš tolimų kraštų. Vėliau – apie bandymus kūrybiškiau prisitaikyti prie nomenklatūrinės sistemos, išlaikant regiono dvasią, o paskui ir apie dar vieną išgyventą laisvę“, – sako V. Migonytė-Petrulienė.
Gide pristatoma plati architektūros amplitudė – nuo svarbiausių miesto pastatų iki naujai atrastų kurorto architektūros perlų ir šiandien jau neišlikusių statinių. O pažinti netikėtus Palangos rakursus skaitytojams padės archyvinės Zino Kazėno nuotraukos ir šiuolaikiškas fotografo Norbert Tukaj žvilgsnis.
Nepažinta Šventoji
Palangos architektūros gido skaitytojų laukia įdomi pažintis su Šventąja – besivaduojančia iš Palangos šešėlio ir tebeieškančia tikrosios tapatybės.
Šventoji užgimė kaip žvejų miestas-vasarvietė prie jūros, jos augimą sąlygojo praeito amžiaus trečiame dešimtmetyje Klaipėdos krašte kilusios politinės įtampos su Vokietija, o savarankiška buvusi gyvenvietė sovietmečiu tapo Palangos miesto savivaldybės administracine dalimi.
„Nepriklausomybės kūdikis du kartus buvo tapęs pagrindiniu Lietuvos uostamiesčiu, ir dargi su kurortine zona. Pasakojimą, kaip Šventajai sekėsi augti, kuo išskirtinė jos architektūra ir kuo ji gyvena šiandien, gido keliautojai atras paskutiniuose leidinio puslapiuose“, – apie daugelio dar nepažintą Šventąją pasakoja V. Migonytė-Petrulienė.
