Išmaniuoju įprastai vadinamas pastatas, kuriame įdiegta automatizuota šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistema. Specialistai patvirtina, kad išmaniojo pastato etalonas – žmogui patogus, energiją taupantis pastatas, toks, kuriame dienas noriai leidžia valandų neskaičiuojantys darbuotojai ar individualiųjų namų savininkai.
Patogu darbuotojui ir gyventojui
Anot architektų biuro „A2SM architektai“ architekto Viačeslavo Malenko, išmanusis pastatas yra toks, kuris funkcionuoja minimaliai įsikišant naudotojui, bet prireikus lengvai leidžia keisti pastato funkcionavimo parametrus. Tokio pastato sistemos veikia išvien, viena kitą papildydamos. Išmanusis pastatas tausoja energinius išteklius, yra energetiškai efektyvus. Taip pat toks pastatas padeda surinkti įvairiausius duomenis, juos apdoroti ir daryti atitinkamas išvadas, projektuojant kitus pastatus. „Išsivysčiusiose šalyse išmaniosios technologijos yra tarsi konstanta – sunku be jų įsivaizduoti pastatą, todėl galima tikėtis, kad standartiniame gero pastato „pakete“ jos bus, kaip, sakykime, automatiniai langai naujame automobilyje. Laimei, pas mus tai irgi jau yra, ypač A klasės pastatuose. Išmaniosios technologijos privalo būti reikalingos pastatui, kaip, pavyzdžiui, grindjuostės – jos neturi atsipirkti, jos tiesiog yra pastate“, – pabrėžė pašnekovas.
Specialisto nuomone, tam, kad pastatą pavadintume išmaniuoju, reikėtų, kad jis turėtų automatizuotą šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, mikroklimato valdymo ir apšvietimo sistemą. Visgi architektas kelia ir kitą klausimą: „Ar išmanusis pastatas būtinai yra geras?“
„Labai gaila, tačiau projektų vystytojai pradėjo išmanumu spekuliuoti. Be išmanumo tokia pat svarbi puiki lokacija, kokybiška architektūra ir protingai suprojektuotas interjeras. Jei pastatas bus prastoje vietoje ir labai blogai suplanuotas, išmanumas nepadarys jo patrauklaus. Tik visas kokybiškų dedamųjų spektras gali jį padaryti gerą darbuotojams“, – įsitikinęs V. Malenko.
Anot architekto, išmaniosios sistemos šiais laikais vis dažniau diegiamos ir individualiuosiuose namuose: šis sprendimas tampa gana populiarus mūsų šalyje. „Šiuo metu yra pastebimas pasyviųjų namų bumas. Ypač patogu, jei individualiuosius namus per atstumą galima valdyti mobiliaisiais telefonais. Žmonėms patinka, kad jie gali maksimaliai sutaupyti, reguliuoti parametrus per atstumą, patinka matyti, kaip funkcionuoja pastatas, kol jų nėra namie. Pastatas su vartotoju „kalbasi“ per belaidį arba GSM ryšį, todėl galima nuolat stebėti jo inžinerinių sistemų veikimą, paties pastato būklę. Sykiu visos sistemos veikia automatiškai, atsižvelgdamos į užduotą algoritmą arba susireguliuoja pagal išorės veiksnius, t. y. gamtines sąlygas. Tokių namų daugėja. Dabar mes turime A+ klasę, vėliau turėsime A++, tad išmanieji gyvenamieji namai apsimoka, o žmonės priversti progresuoti. Daugiabučiuose namuose kol kas apsiribojama automatine šildymo ir rekuperacijos sistema“, – sakė pašnekovas.
Kaip tapti išmaniam?
Anot „Studijos lape“ įkūrėjo architekto Tomo Lapės, išmanusis pastatas – žmogaus sukurtas įrankis, skirtas gyventi geriau, gražiau ir patogiau.
„Išmanusis pastatas – įvairiapusės žmogaus veiklos tąsa ir tik kontekste su pačiu žmogumi galime vertinti, ar jis išmanus, ar ne. Išmanioji technologija, įdiegta pastate, savaime nepaverčia pastato išmaniuoju. Išmanumas prasideda pastatą kuriant: suteikiant jam tam tikrų funkcijų, kurios materializuojasi į tam tikras erdves. Erdvė gali slėgti, o gali ir įkvėpti. Slegianti erdvė žmogų įdarbina sau, įkvepianti – išlaisvina. Manau, išmanusis pastatas pirmiausia žmogų išlaisvina nuo rutinos, buities, fizinio darbo, palieka daugiau laiko gyventi, t. y. bendrauti, tobulėti, kurti, džiaugtis“, – teigė pašnekovas.
Į klausimą, ar, norint pastatą pavadinti išmaniuoju, užtenka į jį įdiegti automatizuotą šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, mikroklimato valdymo ir apšvietimo sistemą, T. Lapė atsakė lakoniškai – ir taip, ir ne.
„Žinoma, eksploatacinių rūpesčių automatizavimas yra puikus instrumentas racionalizuoti veiklą, išvengti žmogiškųjų klaidų ir sumažinti energinius poreikius, reikalingus pastatui funkcionuoti. Tausodami išteklius, tausojame aplinką. Tai yra gerai. Tačiau tai nuasmenina pastato, kaip žmogaus kūrinio, ryšį su pačiu žmogumi. Be to, ryšio požiūris į pastatą tampa labiau daiktiškas, labiau vartotojiškas. Technologinio išmanumo iliuzija sumažina dėmesį erdvės kokybei, neva jos trūkumus gali kompensuoti išmaniosios technologijos. O būtent erdvės kokybė ir yra pagrindinė prielaida visavertiškai ir kokybiškai žmogaus veiklai“, – įsitikinęs pašnekovas.
Pasak T. Lapės, džiugu, kad individualiesiems namams, kurių daugiausia architektų biuro „Studija lape“ architektų komandai ir tenka projektuoti, nuasmeninimas negresia. „Šiame segmente klientai organiškai suvokia, kad namas tam tikra prasme ne tik vieta gyventi, bet ir jų pačių tąsa. Namuose turi būti ne tik užtektinai ploto, jie turi džiuginti, buičiai skirtą laiką perleisti edukacijai, poilsiui, savišvietai. Išmaniosios technologijos tampa puikiu papildomu įrankiu šiems tikslams pasiekti“, – teigė architektas.
Taupu ir patogu
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkas dr. Darius Pupeikis aiškino, kad pastato paskirtis neapibrėžia jo išmanumo. Infrastruktūros statinys (tiltas, kelias) taip pat gali būti išmanus, tačiau įprastai išmaniosios sistemos diegiamos biuruose, gyvenamuosiuose, prekybos ar pramonės paskirties pastatuose.
Išmaniojo statinio etaloną, anot pašnekovo, apibrėžti būtų labai sunku, nes tai itin dinamiška ir greitai besikeičianti sistema, siejama su informacinių ir komunikacinių technologijų panaudojimu bei jų teikiamomis galimybėmis.
Populiariausi šių dienų išmaniojo biurų pastato sprendimai susiję su jų mikroklimato parametrų (temperatūros, drėgmės, oro kokybės), natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemų valdymu. O atsižvelgiant į tai, kokia sistema diegiama, skaitmenizuojant ir automatizuojant pastatą bei jo sistemas taupoma įvairių rūšių energija (šiluminė, elektros, vanduo), sykiu suteikiamas papildomas komfortas pastatu besinaudojantiems žmonėms.
Teigiama, kad pastato išmanumo samprata apima automatizuotą šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemą (ŠVOK). „Natūralu, kad prioritetas – išmaniosios ŠVOK sistemos, mat jos glaudžiai susijusios su pastato energijos suvartojimu. Biurų pastatai ir jų sistemos yra orientuoti į investicinę grąžą, o tai lemia greičiausiai atsiperkančių išmaniųjų sprendimų diegimą, – sakė KTU mokslininkas. – Nepaisant to, ŠVOK sistemos automatizavimas ir skaitmenizavimas yra tik nedidelė dalis galimybių, kurias galima suteikti pastatui. Verta paminėti tokius išmaniojo pastato sprendimus kaip objektus atpažįstančios vaizdo stebėjimo sistemos, automatizuota patekimo kontrolė, distancinis energijos suvartojimo nuskaitymas, lietaus vandens panaudojimas pastato reikmėms, fasadinių konstrukcijų sprendimai, kontroliuojantys saulės spinduliuotės patekimą, išmaniojo dirbtinio apšvietimo valdymas, sąsaja su „IoT“ (daiktų internetu) ir daugelis kitų.“
KTU mokslininkas patvirtina – visus pastate esančius objektus galime skaitmenizuoti, automatizuoti ir sujungti į vieną bendrą ir darnų tinklą (sistemą), o tai turi itin teigiamos įtakos pastato eksploatacijos sąnaudoms, jį supančiai aplinkai ir žmonių komfortui.
Kokybės kriterijus – pastatų (iš)sumanumas
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 gruodis.
Taip pat skaitykite:
