Blog

Orientacija – žmogus

išmanusis pastatas
pixabay.com nuotr.

Išmaniuoju įprastai vadinamas pastatas, kuriame įdiegta automatizuota šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistema. Specialistai patvirtina, kad išmaniojo pastato etalonas – žmogui patogus, energiją taupantis pastatas, toks, kuriame dienas noriai leidžia valandų neskaičiuojantys darbuotojai ar individualiųjų namų savininkai.

Patogu darbuotojui ir gyventojui

Anot architektų biuro „A2SM architektai“ architekto Viačeslavo Malenko, išmanusis pastatas yra toks, kuris funkcionuoja minimaliai įsikišant naudotojui, bet prireikus lengvai leidžia keisti pastato funkcionavimo parametrus. Tokio pastato sistemos veikia išvien, viena kitą papildydamos. Išmanusis pastatas tausoja energinius išteklius, yra energetiškai efektyvus. Taip pat toks pastatas padeda surinkti įvairiausius duomenis, juos apdoroti ir daryti atitinkamas išvadas, projektuojant kitus pastatus. „Išsivysčiusiose šalyse išmaniosios technologijos yra tarsi konstanta – sunku be jų įsivaizduoti pastatą, todėl galima tikėtis, kad standartiniame gero pastato „pakete“ jos bus, kaip, sakykime, automatiniai langai naujame automobilyje. Laimei, pas mus tai irgi jau yra, ypač A klasės pastatuose. Išmaniosios technologijos privalo būti reikalingos pastatui, kaip, pavyzdžiui, grindjuostės – jos neturi atsipirkti, jos tiesiog yra pastate“, – pabrėžė pašnekovas.

Specialisto nuomone, tam, kad pastatą pavadintume išmaniuoju, reikėtų, kad jis turėtų automatizuotą šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, mikroklimato valdymo ir apšvietimo sistemą. Visgi architektas kelia ir kitą klausimą: „Ar išmanusis pastatas būtinai yra geras?“

„Labai gaila, tačiau projektų vystytojai pradėjo išmanumu spekuliuoti. Be išmanumo tokia pat svarbi puiki lokacija, kokybiška architektūra ir protingai suprojektuotas interjeras. Jei pastatas bus prastoje vietoje ir labai blogai suplanuotas, išmanumas nepadarys jo patrauklaus. Tik visas kokybiškų dedamųjų spektras gali jį padaryti gerą darbuotojams“, – įsitikinęs V. Malenko.

Anot architekto, išmaniosios sistemos šiais laikais vis dažniau diegiamos ir individualiuosiuose namuose: šis sprendimas tampa gana populiarus mūsų šalyje. „Šiuo metu yra pastebimas pasyviųjų namų bumas. Ypač patogu, jei individualiuosius namus per atstumą galima valdyti mobiliaisiais telefonais. Žmonėms patinka, kad jie gali maksimaliai sutaupyti, reguliuoti parametrus per atstumą, patinka matyti, kaip funkcionuoja pastatas, kol jų nėra namie. Pastatas su vartotoju „kalbasi“ per belaidį arba GSM ryšį, todėl galima nuolat stebėti jo inžinerinių sistemų veikimą, paties pastato būklę. Sykiu visos sistemos veikia automatiškai, atsižvelgdamos į užduotą algoritmą arba susireguliuoja pagal išorės veiksnius, t. y. gamtines sąlygas. Tokių namų daugėja. Dabar mes turime A+ klasę, vėliau turėsime A++, tad išmanieji gyvenamieji namai apsimoka, o žmonės priversti progresuoti. Daugiabučiuose namuose kol kas apsiribojama automatine šildymo ir rekuperacijos sistema“, – sakė pašnekovas.

pixabay.com nuotr.

Kaip tapti išmaniam?

Anot „Studijos lape“ įkūrėjo architekto Tomo Lapės, išmanusis pastatas – žmogaus sukurtas įrankis, skirtas gyventi geriau, gražiau ir patogiau.

„Išmanusis pastatas – įvairiapusės žmogaus veiklos tąsa ir tik kontekste su pačiu žmogumi galime vertinti, ar jis išmanus, ar ne. Išmanioji technologija, įdiegta pastate, savaime nepaverčia pastato išmaniuoju. Išmanumas prasideda pastatą kuriant: suteikiant jam tam tikrų funkcijų, kurios materializuojasi į tam tikras erdves. Erdvė gali slėgti, o gali ir įkvėpti. Slegianti erdvė žmogų įdarbina sau, įkvepianti – išlaisvina. Manau, išmanusis pastatas pirmiausia žmogų išlaisvina nuo rutinos, buities, fizinio darbo, palieka daugiau laiko gyventi, t. y. bendrauti, tobulėti, kurti, džiaugtis“, – teigė pašnekovas.

Į klausimą, ar, norint pastatą pavadinti išmaniuoju, užtenka į jį įdiegti automatizuotą šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, mikroklimato valdymo ir apšvietimo sistemą, T. Lapė atsakė lakoniškai – ir taip, ir ne.

„Žinoma, eksploatacinių rūpesčių automatizavimas yra puikus instrumentas racionalizuoti veiklą, išvengti žmogiškųjų klaidų ir sumažinti energinius poreikius, reikalingus pastatui funkcionuoti. Tausodami išteklius, tausojame aplinką. Tai yra gerai. Tačiau tai nuasmenina pastato, kaip žmogaus kūrinio, ryšį su pačiu žmogumi. Be to, ryšio požiūris į pastatą tampa labiau daiktiškas, labiau vartotojiškas. Technologinio išmanumo iliuzija sumažina dėmesį erdvės kokybei, neva jos trūkumus gali kompensuoti išmaniosios technologijos. O būtent erdvės kokybė ir yra pagrindinė prielaida visavertiškai ir kokybiškai žmogaus veiklai“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pasak T. Lapės, džiugu, kad individualiesiems namams, kurių daugiausia architektų biuro „Studija lape“ architektų komandai ir tenka projektuoti, nuasmeninimas negresia. „Šiame segmente klientai organiškai suvokia, kad namas tam tikra prasme ne tik vieta gyventi, bet ir jų pačių tąsa. Namuose turi būti ne tik užtektinai ploto, jie turi džiuginti, buičiai skirtą laiką perleisti edukacijai, poilsiui, savišvietai. Išmaniosios technologijos tampa puikiu papildomu įrankiu šiems tikslams pasiekti“, – teigė architektas.

pixabay.com nuotr.

Taupu ir patogu

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkas dr. Darius Pupeikis aiškino, kad pastato paskirtis neapibrėžia jo išmanumo. Infrastruktūros statinys (tiltas, kelias) taip pat gali būti išmanus, tačiau įprastai išmaniosios sistemos diegiamos biuruose, gyvenamuosiuose, prekybos ar pramonės paskirties pastatuose.

Išmaniojo statinio etaloną, anot pašnekovo, apibrėžti būtų labai sunku, nes tai itin dinamiška ir greitai besikeičianti sistema, siejama su informacinių ir komunikacinių technologijų panaudojimu bei jų teikiamomis galimybėmis.

Populiariausi šių dienų išmaniojo biurų pastato sprendimai susiję su jų mikroklimato parametrų (temperatūros, drėgmės, oro kokybės), natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemų valdymu. O atsižvelgiant į tai, kokia sistema diegiama, skaitmenizuojant ir automatizuojant pastatą bei jo sistemas taupoma įvairių rūšių energija (šiluminė, elektros, vanduo), sykiu suteikiamas papildomas komfortas pastatu besinaudojantiems žmonėms.

Teigiama, kad pastato išmanumo samprata apima automatizuotą šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemą (ŠVOK). „Natūralu, kad prioritetas – išmaniosios ŠVOK sistemos, mat jos glaudžiai susijusios su pastato energijos suvartojimu. Biurų pastatai ir jų sistemos yra orientuoti į investicinę grąžą, o tai lemia greičiausiai atsiperkančių išmaniųjų sprendimų diegimą, – sakė KTU mokslininkas. – Nepaisant to, ŠVOK sistemos automatizavimas ir skaitmenizavimas yra tik nedidelė dalis galimybių, kurias galima suteikti pastatui. Verta paminėti tokius išmaniojo pastato sprendimus kaip objektus atpažįstančios vaizdo stebėjimo sistemos, automatizuota patekimo kontrolė, distancinis energijos suvartojimo nuskaitymas, lietaus vandens panaudojimas pastato reikmėms, fasadinių konstrukcijų sprendimai, kontroliuojantys saulės spinduliuotės patekimą, išmaniojo dirbtinio apšvietimo valdymas, sąsaja su „IoT“ (daiktų internetu) ir daugelis kitų.“

KTU mokslininkas patvirtina – visus pastate esančius objektus galime skaitmenizuoti, automatizuoti ir sujungti į vieną bendrą ir darnų tinklą (sistemą), o tai turi itin teigiamos įtakos pastato eksploatacijos sąnaudoms, jį supančiai aplinkai ir žmonių komfortui.

Eksperto komentaras

Raimundas Skurdenis

Raimundas Skurdenis,
jungiklių ir protingų namų centro „JUNG Vilnius“ vadovas

Pagrindinis skirtumas tarp protingų namų ar biurų ir išmaniųjų įrenginių yra tas, kad pastarieji funkcionuoja kiekvienas sau kaip atskiri, savarankiški vienos ar kelių funkcijų įrenginiai, o išmanieji namai – bendra valdymo sistema, apimanti visas pagrindines būsto funkcijas: šildymą, apšvietimą, klimato kontrolę, apsaugą, multimedijas ir t. t. Profesionali sistema turi veikti ne mažiau nei 15–20 metų ir būti nuolat prižiūrima kvalifikuotų KNX specialistų.

KNX standarto sistema paremta decentralizavimo principu, kai skirtingos funkcijos (apšvietimo, šildymo, durų, vartų rakinimo ir kt.) išskaidomos per daugybę smulkių sistemos elementų. Tai užtikrina saugumą, nes, iš rikiuotės išėjus vienam elementui, visi kiti toliau veikia įprastu režimu. Pavyzdžiui, jei suges už žaliuzių valdymą atsakingas mechanizmas, tai apšvietimas, šildymas ar durų telefonspynė ir toliau tvarkingai veiks.

Protinguose namuose ar biuruose automatizuotos šildymo ir patalpų vėdinimo, užtamsinimo įrangos (žaliuzių) valdymo sistemos veikia išvien. Pavyzdžiui, bėgant dienai, saulei ėmus šviesti tiesiai į biuro langus, vienu metu vyksta keli procesai: saulės spinduliai, apšviesdami kompiuterio monitorių, trukdo darbuotojams dirbti, o dėl atsiradusio išorinio šilumos šaltinio – saulės – šiluma įsisavinama iš lauko.

Kaip viskas vyksta, kai į šiuos procesus įsikiša pastatų automatika? Patalpose įmontuoti protingo namo sistemos davikliai savo ruožtu fiksuoja šviesos bei temperatūros pokytį patalpoje ir automatiškai pakelia arba nuleidžia žaliuzes, pasuka jas atitinkamu kampu, kad saulės spinduliai neakintų darbuotojų.

Jei, nusileidus žaliuzėms, darbo vietoje pasidaro tamsiau ar krenta šešėlis, automatiškai įsijungia dirbtinis apšvietimas, kuris papildo natūralų ir sukuria komfortišką, darbuotojų produktyvumą skatinančią aplinką. Šviestuvai niekada nešvies maksimaliai tuomet, kai yra papildomų šviesos šaltinių, o šviesa gali automatiškai išsijungti darbuotojams ar namiškiams palikus patalpą.

Tuo tarpu automatizuota žaliuzių valdymo sistema padeda reguliuoti šilumos iš lauko patekimą. Tai ypač aktualu žiemą, kai, panaudojant saulės šilumą, galima nemokamai prišildyti patalpas. Ir atvirkščiai: vasarą, kai žaliuzės nusileidžia ir izoliuoja patalpą nuo perteklinės šilumos. Taip vėdinimo sistema (vasarą), o šildymo sistema (žiemą) gali veikti mažesniu pajėgumu ir taupyti energiją.

Dar vienas protingo namo sistemos privalumas yra tas, kad visos funkcijos „susikalba“ tarpusavyje ir veikia sinergiškai. Pavyzdžiui, vos tik patalpoje atidaromas langas, sistema mažina šildymą tam, kad šiluma neišeitų pro jį. Viduje esantys davikliai nuolat fiksuoja oro kokybę, atvirus, uždarytus langus ar duris, todėl optimaliai šildomos arba vėdinamos tik tos patalpos, kuriose yra poreikis. Be to, sistemą galima užprogramuoti taip, kad būtų vėdinami tik tie kamabariai ar patalpos, kuriuose tuo metu yra žmonių.

Neretai pastatų, ypač verslo kompleksų, kuriuose dirba keli šimtai darbuotojų, projektavimas prasideda būtent nuo poreikių išsiaiškinimo ir juos atitinkančios darbo aplinkos sukūrimo, išlaikant harmoniją tarp pastato vidinių procesų ir išorės. Protingo namo sistema nėra baigtinė – ilgainiui ją galima plėsti, papildyti naujomis funkcijomis ar keisti esamų parametrus.

Komentaras

Robertas Puidokas

Robertas Puidokas,
INREAL grupės Nuomos skyriaus vadovas

Šiandien išmaniosios technologijos verslo centruose yra itin svarbios, nes tiek užsienio kompanijos, tiek Lietuvos įmonės, ieškančios biurų A klasės verslo centruose, kelia privalomus šių technologijų reikalavimus. Ypač dėmesys kreipiamas į galimybę turėti individualią mikroklimato kontrolę, t. y. atskiruose kabinetuose ar darbo zonose reguliuoti tiekiamo oro kiekį, valdyti patalpų temperatūrą ir išlaikyti tam tikrą drėgmės lygį biure, sukuriant kiek įmanoma palankesnę darbo aplinką.

Tarp būtinųjų inžinerinių sprendinių, be kurių šiuolaikinis nuomininkas tikriausiai neįsivaizduoja naujo biuro, yra apšvietimo sistemų automatinis valdymas: šviestuvų įjungimas nuo judesio daviklių ir darbo zonų apšvietimo intensyvumo reguliavimas per išmaniąsias programėles. Tai suteikia ne tik komforto, bet ir leidžia taupyti išteklius. Kai kuriuose naujuose verslo centruose yra montuojamos automatinės fasadinės lauko žaliuzės, kurios apsaugo biurus nuo perkaitimo, tiesioginių saulės spindulių ir padeda sumažinti kondicionavimo sąnaudas. Tačiau reikėtų pažymėti, kad šis reikalavimas retas, nes tokių sistemų priežiūra, eksploatacija yra brangus malonumas.

Kalbant apie B klasės verslo centrus, jų nuomininkai tokių aukštų reikalavimų nekelia, tačiau atkreipiamas dėmesys į privalomąsias higienos normas, tarp kurių svarbiausia – tinkamas patalpų vėdinimas. Žinoma, jeigu viena ar kita technologija būna įdiegta, ji tampa pridedamąja verte, skatinančia apsispręsti. Taip pat reikia pabrėžti, kad, nepriklausomai nuo verslo centro klasės, daugelis nuomininkų pageidauja atidaromų langų. Bet čia gal labiau psichologinis momentas, nes atidarius langus išmaniosios sistemos automatiškai nustoja veikti.

Kokybės kriterijus – pastatų (iš)sumanumas

„Rūtų 21“: išmanieji apartamentai

Projekto pardavėjas – „Baltic Sotheby‘s International Realty“. Projekto architektas – „Vilniaus architektūros studija“.

Projekto pardavėjas – „Baltic Sotheby‘s International Realty“. Projekto architektas – „Vilniaus architektūros studija“.

Sostinės Antakalnio rajone septynių prabangių apartamentų name „Rūtų 21“ gyventojų saugumui įrengta moderni, šeimininką atpažįstanti, pastato apsaugos sistema, dėl kurios šis projektas vadinamas išmaniuoju.

Šiame objekte įdiegtos telefonspynės „Siedle“. Išskirtinė teisė platinti „Siedle“ gaminius Lietuvoje suteikta jungiklių ir protingų namų sistemų centrui „JUNG Vilnius“. Taip atsirado galimybė derinti ne tik telefonspynių vidaus ir išorės stoteles, bet ir šviesos bei kitų pastato funkcijų jungiklius, kištukinius lizdus, protingo namo sistemos valdymo modulius.

Vidaus ir išorės komunikacijos įrangos integravimas į protingų namų sistemą leidžia sumažinti inžinerinius tinklus ir jiems tenkančias sąnaudas. Telefonspynę taip pat galima sujungti su išmaniuoju telefonu, laikrodžiu, planšetiniu kompiuteriu, o namų viduje įrengti atskirą stotelę bendrauti su namiškiais. Įrengus tokią stotelę, galima matyti, kas atvyko, bendrauti su išorėje esančiais lankytojais ar atidaryti jiems duris.

Pastato komunikaciją lengvina ir „Siedle“ telefonspynių stotelėse integruota inovatyvi įeigos kontrolė. Ši naujovė ne tik kontroliuoja automatinį pastato durų ir vartų atidarymą, bet ir keičia iki tol buvusius raktus bei plastikines korteles, kurias nesunku pamiršti ar pamesti.

Vietoj jų, norint patekti į pastatą, naudojamasi biometriniais žmogaus parametrais. Kitaip tariant, kad pavyktų patekti į pastato vidų, nebereikia papildomų priemonių – raktų, leidimų, pakanka tiesiog „Siedle“ lauko stotelėje integruotu įrenginiu nuskenuoti lankytojo piršto atspaudą.

Telefonspynės „Siedle“ puikiai suderinamos su telefonspynių lauko stotelių ir viso pastato dizainu. „Siedle“ gaminiams būdingos įvairios medžiagos ir spalviniai niuansai, jos gali būti montuojamos tiek į pastato sienas, tiek į durų varčią ar tiesiog laisvai pastatomos.

„Artagonist“: išmanusis viešbutis

Projekto plėtotojas – „Darnu Group“. Projekto architektas – studija „Plazma“.

Projekto plėtotojas – „Darnu Group“. Projekto architektas – studija „Plazma“.

Išmaniuoju vadinamame viešbutyje „Artagonist“ viešbučio valdymo sistemą sujungus su pastato valdymo sistema buvo gerokai išplėstos klientų aptarnavimo ribos. Pastatas „žino“, kada svečias atvyks, kada kambarį reikia sušildyti ar atvėsinti. Jei kambarys artimiausiu metu nėra rezervuotas, jo sistemos persijungia į ekonominį miego režimą, taupydamos eksploatacines išlaidas.

Visiškai automatizuotas viešbučio valdymas, paprastai tvarkomas pastato administratoriaus, sykiu patogus patiems viešbučio svečiams – tokie buvo vieni pagrindinių reikalavimų viešbučio rangovams.

Buvo labai svarbu, kad visas viešbučio valdymas svečiams būtų nesudėtingas ir efektyvus.

Taip pat skirta daug dėmesio, kad sistemos būtų susijusios tarpusavyje. Svarbu paminėti, kad išmaniosios technologijos ir jų įrengimo sprendimai negalėjo trukdyti atskleisti viešbučio autentikos – buvo itin svarbu išsaugoti pastato saugotinas vertybes. Reikšminga ir tai, kad parinkta įranga derėtų su dizaino sprendiniais pastato viduje, nes būtent interjero išskirtinumas yra viena labiausiai vertinamų viešbučio ypatybių. Pasitelkus išmaniąsias technologijas, kuriamas komfortas svečiams, sykiu taupoma energija. Dar svarbiau, kad galima greitai reaguoti tiek į svečių pageidavimus, tiek į tam tikrus sutrikimus, sparčiai juos ištaisyti. Viešbučio sistema leidžia žinoti, kada kambaryje perdegė lemputė ar senka akumuliatoriai. Darbuotojai gali lengviau administruoti teikiamas paslaugas, aptarnaujantis personalas tampa dar mažiau pastebimas ir netrukdo svečiams ilsėtis kambaryje. Išmaniosios sistemos taip pat rodo, kada svečiai išeina iš kambario, todėl jį galima sutvarkyti niekam netrukdant.

„Park Town“: išmanusis biurų pastatas

Projekto plėtotojas – „Darnu Group“. Projekto architektas – Remigijus Bimba.

Projekto plėtotojas – „Darnu Group“. Projekto architektas – Remigijus Bimba.

Septynių aukštų biurų pastatų komplekse „Park Town“ įrengta patalpų drėkinimo sistema, individualus darbo vietos apšviestumo valdymas elektrinėmis ritininėmis užuolaidomis, patalpų būvio ir langų pozicijos jutikliai, pakeliamosios grindys, individualus kiekvienos patalpos mikroklimato valdymas.

Verslo centro „Park Town“ plėtotojai neabejoja: patrauklus biurų pastatas ir kokybiškai įrengtos darbo vietos – tai, be ko šiandien neapsieinama verslo centrų segmente, ypač įmonių konkurencinėje kovoje dėl aukščiausio lygio specialistų dėmesio.

Verslo centre įdiegtos išmaniosios pastato ir mikroklimato valdymo sistemos, integruota antrinio vandens panaudojimo sistema, mažesnėms energijos sąnaudoms užtikrinti bus pasitelkti atsinaujinančios energijos šaltiniai – aerotermija, geoterminis šildymas. Elektrai gaminti pastato fasaduose bus sumontuoti saulės energijos moduliai, taip pat numatyti liftai su elektros regeneracija.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 gruodis.

Taip pat skaitykite:

kolonėlės „Artcoustic“

Kokybiškam garsui – kolonėlės „Artcoustic“

Danijos kompanija „Artcoustic“ yra išskirtinė garso kolonėlių gamintoja, savo produktuose naudojanti gana retą buities kolonėlėms technologiją „line-aray“. Šios technologijos pagrindas tas, kad vertikalia linija išdėstyti garsiakalbiai sukuria tolygų laike ir kryptiškai kontroliuojamą garso impulsą. Dar 1998 m. įkurta Danijos bendrovė savo veiklą grindžia pagrindiniu tikslu – tai yra nepriekaištingos garso kokybės gaminiai, kurie papildys interjerą, […]

Skaityti daugiau
JUNG KNX

Namo išmanumas – tik kvalifikuotam specialistui

Nors protingo namo sistemos (jei gerai suprojektuotos) veikia automatiškai, be papildomo žmogaus įsikišimo, pasitaiko atvejų, kai atsiranda poreikis arba noras, pavyzdžiui, pasikeitus pastato šeimininkams, metų laikui, rengiant šventę ar pan., pakeisti esamus parametrus. Tam naudojami specialūs valdymo elementai – patalpų valdikliai JUNG KNX, kurie yra ergonomiški, intuityviai valdomi, o jų išvaizda – estetiška ir deranti […]

Skaityti daugiau

Garso higiena ir garso kultūra

Garso ir vaizdo sistemas projektuojantys ir diegiantys bendrovės „Digital Audio“ specialistai pripažįsta – dažnai užsakovai į juos kreipiasi pagalbos „gydant“ triukšmo varginamas biurų erdves. Ilgametė patirtis liudija, kad vis dėlto akustiniai sprendimai pirmiausia lemia garso higieną ir garso kokybę patalpose. Standartinių sprendimų nepakanka Bendrovės „Digital Audio“ veiklos horizontas platus: specialistai garso, vaizdo ir akustikos sprendinius […]

Skaityti daugiau

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.