• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

NŽT kratosi kritikos

2017 kovo 2 d.

Dėl neveiksnumo ir korupcijos kritikuojama Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), valdanti daugiau kaip 1 mln. hektarų valstybinės žemės, gina savo mundurą – tvirtina, kad visi kaltinimai nepagrįsti, o kai kurios savivaldybės tiesiog norinčios nusimesti atsakomybę.

NŽT primena, kad per 2016 metus atliko daugiau nei 10 tūkst. žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų visoje Lietuvoje. Šių patikrinimų metu buvo nustatyta 2 210 žemės naudojimo tvarkos pažeidimų. Tokie pažeidimų mastai, NŽT vertinimu, rodo, jog privatūs asmenys su valstybei priklausančia žeme dažnai elgiasi kaip su savo nuosavybe ir sąmoningai ignoruoja valstybės bei visuomenės interesus.

„Pastaruoju metu vis dažniau pasirodantys kai kurių valstybės ir savivaldybių politikų siūlymai naikinti NŽT ir jos funkcijas perleisti savivaldybėms gali būti vertinami tik kaip siekis silpninti valstybinės žemės administravimą, jos naudojimo kontrolę ir priežiūrą bei tokiu būdu sukurti palankią terpę galimiems piktnaudžiavimams ir korupcijai.

Be to, kai kurie politikai sąmoningai klaidina visuomenę teigdami, kad panaikinus NŽT paspartėtų žemės grąžinimo procesas. Ši problema ypač opi Vilniaus mieste.

Kad miestuose būtų atkurtos nuosavybės teisės, savivaldybėms privalu parengti miestų žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus bei patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Jeigu minėtų dokumentų savivaldybė nepateikia NŽT, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į žemę.

Taigi žemės grąžinimas miestų teritorijose priklauso nuo savivaldybių veiksmų – būtent jos yra teritorijų planavimo dokumentų iniciatorės, o savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Miestų savivaldybės yra vieninteliai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizatoriai, todėl visais atvejais, kuomet NŽT turi spręsti klausimus dėl valstybinės žemės nuomos, pardavimo ar perdavimo nuosavybėn, pagrindinę įtaką tokiems sprendimams turi savivaldybių atliekami veiksmai ir priimti sprendimai organizuojant ir tvirtinant žemės sklypų suprojektavimo dokumentus.

Pavyzdžiui, Kauno mieste, kurio savivaldybė nėra suinteresuota dėl kokių nors politinių ar kitokių motyvų sąmoningai vilkinti žemės grąžinimo proceso, jis baigtas 90 proc. Klaipėdos mieste nuosavybės atkūrimo procesas baigtas 100 proc. Panaši padėtis yra daugelyje kitų Lietuvos miestų.

Tuo tarpu Vilniuje, vieninteliame visoje Lietuvoje, dėl pačios savivaldybės kaltės arba nenoro rengti teritorijų planavimo dokumentų, nuosavybė atkurta tik apie 54 proc. Vilniaus mieste 6,43 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 5,24 tūkst. ha žemės plotą. Tačiau dėl savivaldybės neveiklumo, iki 2017 m. sausio 1 d. Vilniaus mieste nuosavybės teisės atkurtos tik į 2,87 tūkst. ha žemės.

NŽT ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydama nevilkinti nuosavybės grąžinimo proceso, tačiau savivaldybė iki šiol nesiima jokių konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti. Todėl daroma prielaida, kad toks savivaldybės elgesys, prieštaraujantis žmonių lūkesčiams, galimai yra sąmoningai skatinamas.

Šiuo metu NŽT pradedami struktūriniai pokyčiai. Žadama, jog po reformos bus užtikrinta didesnė Tarnybos teritorinių skyrių veiklos kontrolė, racionaliau išnaudojami turimi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, pagerės bendradarbiavimas su visomis valstybės, savivaldybių ir teisėsaugos institucijomis“, – skelbiama NŽT pranešime.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad