• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Nusikalsti neleidžianti aplinka

2016 rugsėjo 27 d.
CPTED
Uždaras kiemas Vilniaus centre – dažnų vagysčių iš automobilių vieta (G. Bartuškos nuotr.)

Pasauliui vis daugiau dėmesio skiriant saugumui, pastaraisiais metais daugelyje Europos, Arabų pusiasalio, Azijos ir Afrikos šalių itin išpopuliarėjo CPTED – Nusikalstamumo prevencijos per aplinkos dizainą (ang. Crime Prevention Through Environmental Design) – idėjos. Daugėja praktinio šio metodo naujuose projektuose taikymo pavyzdžių, CPTED principai naudojami ir įgyvendintų projektų problemoms spręsti.

Tikslas – nesudaryti sąlygų nusikalsti

Jungtinėje Karalystėje CPTED metodas vadinamas Design out Crime arba Secured by Design, Europoje labiau paplitusi santrumpa CP-UDP (Crime Prevention Through Urban Planning and Design). CPTED pagrįstas teorija ir praktiniais įrodymais, kad tinkamai sutvarkyta aplinka gali sumažinti nusikalstamumą, su juo susijusią baimę ir pagerinti gyventojams gyvenimo kokybę. Moksliniai tyrimai parodė, kad sprendimas nusikalsti ar ne daugiau priklauso nuo rizikos būti pagautam nei nuo pagundos gauti naudą, tad padidinus šią riziką sumažinama nusikalstamumo tikimybė.

CPTED dažniausiai taikomas gyvenamosiose bendruomenėse, tačiau gana plačiai paplitęs ir sveikatos įstaigose, mokyklose, koledžuose (JAV, Kanadoje ir Australijoje), svarbiuose objektuose terorizmo prevencijai (JAV, Izraelyje). Jungtinės Karalystės tyrėja Rachel Armitage 2000 metais atliktais tyrimais įrodė, kad teritorijose, suplanuotose pagal CPTED principus, užfiksuojama 50 proc. Mažiau vagysčių, 25 proc. mažiau tyčinių svetimos nuosavybės sugadinimo atvejų, 25 proc. mažiau su automobiliais susijusių nusikaltimų.

CPTED ir tradicinė nusikaltimų prevencija

Ir CPTED, ir tradicinės nusikaltimų prevencijos tikslas yra užkirsti kelią kriminaliniams bei administraciniams pažeidimams pašalinant ar sumažinant nusikaltimo inicijavimo riziką. Tradicinė nusikaltimų prevencija, vykdoma vadovaujantis teisėsaugos reikalavimais, orientuojasi į organizuotas ir mechanines priemones nusikalstamumui užkardyti, pavyzdžiui, kaimynystės stebėjimo grupes arba saugumo įrangą (signalizaciją, pavojaus signalus ir t. t.). CPTED orientuojasi į natūralias ir pasyvias strategijas – tokias kaip apšvietimas, geras matomumas, įėjimo dizainas, apželdinimas ir socialinio aktyvumo planavimas bei integracija į planavimo, dizaino, valdymo veiklas urbanistinėje aplinkoje.

CPTED atsirado JAV 1971 metais, amerikiečių kriminologui ir sociologui C. Ray Jeffery oficialiai pristačius CPTED terminą savo garsiojoje knygoje „Crime Prevention Through Environmental Design“. 1970 metų pabaigoje CPTED atkeliavo į Didžiąją Britaniją, 1980-aisiais – į Olandiją ir Daniją, 1990-aisiais – į Austriją, Belgiją, Prancūziją, Vokietiją, Norvegiją, Švediją ir Šveicariją, 2000-aisiais – į Italiją, Ispaniją, Portugaliją ir Graikiją, neseniai į Estiją. Lietuvoje ir Latvijoje CPTED pradžia galima įvardyti 2013 metus, kai abi šalys įsijungė į tarptautinį Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos projektą „Development of existing urban design, planning and crime prevention methods and introduction of new ones to improve living environment safety (CPTED)“, konsultuojamą Nyderlandų urbanisto ir CPTED specialisto Paulo van Soomereno.

Nuo 2014 metų atstovauju Lietuvai tarptautinėje nusikaltimų prevencijos asociacijoje ISCPP bei COST TU1203 projekte „Crime Prevention Through Urban Planning and Design“ (kartu su Viliumi Velička iš Lietuvos policijos mokyklos), kuriame dalyvauja 26 Europos šalys.

Beje, pirmieji bandymai analizuoti saugumą per urbanistinį planavimą Lietuvoje vyko ir 2012 metais, Kauno technologijos universitetui (KTU) įgyvendinant nacionalinį projektą „Erdvinė miestų struktūra ir gyventojų saugumas“.

nusikalsti neleidzia aplinka 2

Erdvės su mažosios architektūros objektais tampa nusikaltimų žmogaus sveikatai vietomis (I. Matijošaitienės archyvo nuotr.)

Sėkminga užsienio praktika

Daugiausia CPTED taikymo pavyzdžių yra JAV, kur atliekami esamų objektų auditai ir ekspertizės, rengiamos naujų objektų CPTED projekto dalys, organizuojami įvairūs kvalifikaciniai kursai, o paskaitose universitetuose ne tik policija, bet ir CPTED srities sertifikuoti privatūs specialistai, įmonės bei nevyriausybinės organizacijos dalyvauja kuriant saugią aplinką ir ją vertinant.

Nekilnojamojo turto saugumo vertinimas ir sertifikavimas remiantis CPTED atliekamas ir Nyderlanduose, Prancūzijoje bei kai kur Didžiojoje Britanijoje. Vienas sėkmingų CPTED taikymo urbanistinio planavimo srityje ir architektūroje pavyzdžių yra Bijlmermeerio priemiestinio Amsterdamo rajono renovacija. Kvartalas buvo statytas vidurinei klasei, tačiau dėl nepatrauklaus gyvenimo modelio žmonės čia nesikėlė. 8-ajame dešimtmetyje gyventojų daugumą sudarė imigrantai, pabėgėliai ir asocialios šeimos. Socialinė atskirtis ir nusikalstamumas paskatino valdžią imtis iniciatyvos ir rajoną renovuoti. Sėkmė atėjo ne iškart – pastatai buvo modernizuoti, pristatyta laiptinių, papildomų įėjimų, pagerintas apšvietimas, tačiau tai nedavė reikiamo rezultato.

Paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje pradėta taikyti integruota renovacijos strategija, ir ji truko beveik 20 metų. Planuojant permainas pagal CPTED principus buvo pakeista kvartalo struktūra, trečdalis visų daugiabučių buvo išgriauti, atsilaisvinusi teritorija užstatyta žemaaukščiais, vienašeimiais namais ir kotedžais. Šiandien Bijlmermeerio rajonas atitinka Saugių gyvenamųjų namų sertifikato reikalavimus.

Paminėtinas ir Rosenlundo gatvės perplanavimas pagal CPTED principus Gotenburge, Švedijoje – jis panaikino prostituciją šioje gatvėje; Március 15 aikštės perplanavimas ir „Heart of Budapest“ programa Budapešte, Vengrijoje; Bellvitge kaimynystės tvarkymas netoli Barselonos, Ispanijoje; Emilia Rogmania rajono deformacija CPTED rėmuose Milane, Italijoje; Londono vietų transformacija COPS programos rėmuose ir daug kitų.

CPTED taikymas Lietuvoje

2013–2015 metais LR vidaus reikalų ministerija kartu su apskričių policijos komisariatų pareigūnais pagal CPTED metodiką tyrė Naujininkų, Perkūnkiemio ir Venecijos gyvenamuosius kvartalus Vilniuje. Darbo grupė analizavo bendruosius ir detaliuosius planus, urbanistinės aplinkos struktūrą (pastatų tipą ir paskirtį, aukštingumą, užstatymo ir apgyvendinimo tankumą), automobilių statymo vietoms taikomas normas ir realų vietų poreikį, estetinį aplinkos patrauklumą (želdynų ir infrastruktūros būklę), esamas saugos priemones (CCTV kameras, teritorijos aptvėrimą, barjerus, užraktus) ir apšvietimą.

Naujininkams ir Perkūnkiemiui buvo parinktos priemonės, padedančios mažinti nusikalstamumą. Venecija pripažinta teigiamu urbanistinio planavimo pavyzdžiu, kuriančiu saugią ir kokybišką gyvenamąją aplinką bei stiprų bendruomeniškumo jausmą tarp gyventojų, o tai irgi didina saugumą supančioje aplinkoje.

2014 metų vasarą nusikalstamumo tyrimai per miesto planavimą ir dizainą bei pateiktos rekomendacijos saugiam miestui kurti atlikti Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje (projekto vadovė dr. Irina Matijošaitienė, KTU). Tyrimo metu paaiškėjo, kad kai kurie miesto planavimo ir dizaino elementai susiję su tam tikrų nusikalstamų veikų skaičiaus augimu. Pavyzdžiui, vagystes iš automobilių galima sumažinti nestatant automobilių prie aklinų pastatų sienų (sienų be langų ir durų) ir tankių apleistų želdynų. Nusikaltimai žmogaus sveikatai mažesni tose miesto erdvėse, kur yra tiesioginis įėjimas iš erdvės į pastatą. Nedidelio chuliganizmo reikėtų labiau saugotis komercinės paskirties objektuose ir teritorijose. Visuomeninės paskirties teritorijos ir vietos su mažosios architektūros objektais (fontanais, suoliukais, lauko stendais ir t. t.) pritraukia nusikaltimus žmogaus sveikatai, o bendrojo naudojimo teritorijos patrauklios plėšikams ir vagims.

Apleistas turtas ir aplinka provokuoja nusikalsti

nusikalsti neleidzia aplinka 3

G. Bartuškos nuotr.

2015 metų vasarą kartu su Maria Dambriunas (Mičigano universitetas, JAV) pritaikėme CPTED metodą vertindami automobilių statymo aikšteles Kauno V. Krėvės prospekte, esančias daugiabučių namų kiemuose ir komercinių objektų sklypuose. Apžiūrint objektus vietoj pagal detalų klausimyną iš 52 klausimų, suskirstytų pagal penkis CPTED principus, įvertinti 27 gyvenamieji ir 5 komerciniai objektai bei jų automobilių aikštelės.

Nustatyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose esančiose automobilių aikštelėse vagysčių iš automobilių skaičių galima sumažinti įrengus žmogaus masteliui, o ne gatvėms pritaikytą apšvietimą, apribojus patekimą į šias aikšteles (šiuo metu jis yra visiškai laisvas), padidinus estetinį supančios aplinkos patrauklumą (teritorijos, kurios atrodo apleistos ar neprižiūrimos, pritraukia potencialių nusikaltėlių ir pažeidėjų). Svarbu, kad seni, apleisti automobiliai ir kitas turtas (seni baldai, inventorius, išmontuoti seni langai ir t. t.) būtų pašalinti iš sklypo – objektai, kuriais nesirūpina šeimininkai, potencialiems nusikaltėliams sudaro lengvo grobio įspūdį.

Vagysčių iš automobilių rizika didėja ir ten, kur įėjimai į artimiausius pastatus nėra pabrėžti architektūriniais ar apželdinimo elementais ir yra neapšviesti, namo adresas, numeris nėra gerai matomi, jei automobilių aikštelė nematoma iš pagrindinės gatvės, jei joje nesužymėtos vietos, jei neprižiūrėta veja.

Tyčinio turto sugadinimo atvejų skaičius didesnis, kai aklagatvio tipo daugiabučių kiemų automobilių aikštelėse neįrengtos tvoros ar vartai, kai erdvė labiau nutolusi nuo artimiausio įėjimo į pastatą, kai teritoriją, kurioje laikomas automobilis, skiria daugiau posūkių nuo pagrindinės gatvės, kai yra neaiškios paskirties erdvių (visa tai – geresnės sąlygos potencialiems nusikaltėliams stebėti aplinką), kai blogai matomas namo adresas ar numeris, kai nesužymėtos stovėjimo vietos, kai teritorija neatrodo estetiškai.

Plėšimų daugiau užfiksuojama tose daugiabučių namų teritorijų vietose, kurios labiau nutolusios nuo pagrindinės gatvės, kur privati erdvė nėra aiškiai atskirta nuo viešosios (atskiriama gali būti želdynais, neaukštomis arba permatomomis tvoromis, kitokiomis trinkelėmis, įspėjamaisiais ženklais), kai nėra žmogaus masteliui pritaikyto apšvietimo, kai girtuokliaujama ar kitaip pažeidžiama tvarka, kai apleisti automobiliai ir kitas turtas laikomi sklype.

Analogiškai buvo ištirtos komercinių objektų automobilių stovėjimo aikštelės. Sudarytos detalios rekomendacijos saugumui didinti daugiabučių namų ir komercinių objektų sklypuose, kryptingai tvarkant juos supančią aplinką.

Doc. dr. Irina MATIJOŠAITIENĖ
KTU Statybos ir architektūros fakulteto
Architektūros ir urbanistikos katedra

Komentarai

statyba ir architektura
archicad