Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija (NETA) – Lietuvos elektros technikos ir pastatų bei jų inžinerinių sistemų priežiūros įmones vienijanti organizacija. Per daugiau nei du dešimtmečius veiklos asociacija tapo plataus profilio technologijų ir pastatų inžinerijos kompetencijų centru, jungiančiu tiek tarptautinius koncernus, tiek lyderiaujančias elektrotechnikos, pastatų priežiūros, automatizavimo, gaisrinės saugos, skaitmenizavimosričių įmones.
Asociacijos nariais yra tokie rinkos lyderiai kaip „Schneider Electric“, „Eaton Electric“, „Jung“, „City Service Engineering“, „Caverion“, „Sol“, Inservis“ ir kt., taip pat mokslo įstaigos – KTU Statybos ir architektūros fakultetas, Lietuvos inžinerijos kolegija ir kt. Asociacijos narių veikla aprėpia visą elektros ir pastatų valdymo ekosistemą.
Siekis suvienodinti pastatų priežiūros praktiką
Vienas reikšmingiausių pastarųjų metų NETA projektų – pastatų priežiūros standarto kūrimas. „Ši iniciatyva kilo iš realaus poreikio – šiuo metu Lietuvoje nėra vieno integruoto pastatų priežiūros standarto, kuris nustatytų aiškius kriterijus, kaip turi būti prižiūrimos inžinerinės sistemos, statinių konstrukcijos“, – pažymi NETA direktorius Gediminas Abartis.
NETA iniciatyva suburtą darbo grupę sudaro įvairių sričių ekspertai: pastatų priežiūros įmonių atstovai, inžinerinių sistemų gamintojai, projektuotojai ir technologijų tiekėjai. Išanalizuota esama situacija, statybos techninių reglamentų fragmentacija, praktiniai pastatų priežiūros iššūkiai ir teisinės spragos. Analizė parodė, kad būtina sukurti bendrą metodologinį pagrindą, užtikrinantį nuoseklų ir duomenimis grįstą pastatų priežiūros procesą.
Nuo idėjos iki standartizacijos: kaip veiks naujasis standartas
„Kuriamas pastatų priežiūros standartas apims tiek visuomeninės, tiek pramoninės paskirties pastatus, vėliau galės būti pritaikytas ir daugiabučiams gyvenamiesiems namams. Standarto tikslas – apibrėžti, kokios inžinerinės sistemos turi būti prižiūrimos, kokiu dažniu, kokius duomenis reikia rinkti ir kaip juos analizuoti. Taip bus sukurta aiški priežiūros logika, kurios šiuo metu trūksta“, – paaiškina Gediminas Abartis.
Standartas taps metodologiniu pagrindu, numatančiu periodines patikras pagal sistemos svarbą, priežiūros procesų skaitmenizavimą, atsisakant vis dar naudojamų popierinių žurnalų, pereinant prie elektroninių įrašų ir realiojo laiko duomenų valdymo, pastatų būklės duomenų kaupimo ir analizės, kas leis planuoti remontus, prognozuoti išlaidas ir valdyti rizikas,
NETA direktorius Gediminas Abartis atkreipia dėmesį, kad standarto nebuvimas trukdo automatizuoti procesus. Kai nėra nustatyta, ką tikrinti ir kokius duomenis rinkti, neįmanoma sukurti efektyvių valdymo platformų.
Naujasis standartas šią spragą užpildys – jis taps skaitmeninių priemonių, leidžiančių realiuoju laiku matyti pastatų būklę, energijos sąnaudas, atliktus patikrinimus ir planuoti priežiūros darbus, pagrindu.
Valstybinės reikšmės sistema
„Šis projektas – valstybinės svarbos sprendimas: kaip privaloma automobilių techninė apžiūra, taip turi būti sukurta ir aiški pastatų priežiūros sistema. Lietuvoje nėra valstybės lygmens mechanizmo, apibrėžiančio sistemingą pastatų techninės būklės stebėseną, nors pastatai – vieni didžiausių energijos vartotojų.
Pagal naujojo standarto logiką pastatų priežiūra taptų privaloma visiems pastatų savininkams, o duomenys apie jų būklę būtų kaupiami centralizuotai. Valstybinės įstaigos turės tikslius duomenis apie pastatų energinį efektyvumą, konstrukcijų būklę, nusidėvėjimą ir galės planuoti ilgalaikes modernizavimo programas“, – naujo standarto vertę komentuoja Gediminas Abartis.
Tokia sistema sudarytų sąlygas ateityje kurti paskatų mechanizmus – mokesčių lengvatas ar paramą efektyviai pagal standartą prižiūrimiems pastatams. Tai skatintų tiek gyventojus, tiek verslą atsakingiau rūpintis savo turtu.
Nauda verslui ir gyventojams
Vienas didžiausių planuojamos sistemos pranašumų – skaidrumas ir duomenų prieinamumas. Standartas leistų kaupti visą pastato gyvavimo istoriją – nuo projektavimo ir statybos iki eksploatacijos bei remontų. Tai taptų svarbiu įrankiu nekilnojamojo turto rinkoje: pirkėjai galėtų matyti pastato priežiūros istoriją, energijos sąnaudas, atliktus darbus ir planuojamus atnaujinimus.
Kaip pabrėžia NETA direktorius Gediminas Abartis, standartas sukurtų naują pastatų vertės skaidrumo kultūrą, padėtų išvengti didelių kapitalinių remontų, nes laiku atlikti smulkūs priežiūros darbai gerokai pailgina pastatų gyvavimo trukmę.
Skaitmenizacija ir inovacijos: išmaniojo tvarumo kelias
Asociacijos NETA nariai į pastatų priežiūrą žvelgia kaip į duomenų ekonomikos ir klimato kaitos mažinimo dalį. Naujasis standartas leis integruoti modernias technologijas: monitoringo sistemas, BIM modelius, skaitmeninius dvynius, dirbtinio intelekto analizę. Asociacijos nariai jau dabar taiko pažangius sprendimus: BMS sistemas, energijos vartojimo analizę, išmaniųjų jutiklių tinklus.
Vienos NETA narių – UAB „Promaksa“ – specializacija – dronų technologijos, pastatų skenavimas, padedantys kurti senų pastatų 3D modelius, integruoti juos į BIM sistemas. NETA nariai prisideda prie šiuolaikiškų ir efektyvių gaisrinės saugos sprendimų diegimo – vis didesnį pagreitį įgauna aerozolinės gaisro gesinimo sistemos, saugančios pastato elektros skydines, energijos kaupiklius ir
kitas padidinto degumo rizikos gamybines aplinkas. NETA akademija organizuoja rinkos dalyvių mokymus ir edukaciją. Ši sinergija rodo, kad asociacija tapo įvairias sritis – nuo elektrotechnikos ir automatizacijos iki skaitmeninės priežiūros ir duomenų valdymo – jungiančiu technologiniu ir inovacijų centru.
NETA veikla – ilgalaikė investicija į elektros technikos ir pastatų inžinerinių sistemų sektoriaus kokybę.
Vienydama įmones, ekspertus ir institucijas, asociacija kuria pažangaus, saugaus ir tvaraus techninio progreso pagrindus, aktyviai dalyvauja formuojant Lietuvos energetikos, statybos ir infrastruktūros politiką, o tokios iniciatyvos kaip pastatų priežiūros standartas tampa sektoriaus brandos ženklu, rodančiu, kad Lietuva juda link aiškiai reglamentuotos, atsakingos ir efektyvios pastatų valdymo kultūros.
