Praėjusių metų rudenį buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (LRBP), numatantis, kaip artimiausią dešimtmetį vystysis ir formuosis miestai, kur plėtosis infrastruktūra, o kur bus labiau puoselėjama gamta, skatinama rekreacija bei turizmas. Kokius pokyčius miestuose žada planą ir jo sprendinius rengę ekspertai?

Formuosis kompaktiški miestai

Viena LRBP koncepcijos rengėjų, architektė Giedrė Ratkutė Skačkauskienė teigia, kad Lietuva neišvengiamai, daugiau ar mažiau, patirs pasaulines urbanizacijos tendencijas:

„Tai reiškia, kad didžiuosiuose miestuose, jų aglomeracijose gyventojų skaičius didės, kaip ir poreikis socialinei, inžinerinei infrastruktūrai, o kitose gyvenamosiose vietovėse atvirkščiai – gyventojų skaičius mažės, liks esama nebenaudojama ar nepilnu pajėgumu naudojama infrastruktūra. Tai ir bus vienas iš iššūkių, kaip maksimaliai išnaudoti tai, ką turime, kuo mažiau kuriant naujo (kiekybine prasme), orientuojantis ne į kiekybę, bet į kokybę. Pasaulyje vienu iš tvariausių miestų vystymo modelių yra laikomas kompaktiškų miestų formavimas.“

Pasak architektės, kompaktiško miesto principus skatina taikyti ir LRBP: „Formuojamos kompaktiškos užstatymo struktūros, siekiama optimalaus užstatymo tankio pagal miesto struktūros specifiką (užstatymo principus ir mastelį), numatomas taupus žemės naudojimas (sumažinti neigiamas ekologines pasekmes mažinant žemės naudojimo mastą), subalansuota skirtingo žemės naudojimo įvairovė (daugiafunkciškumas), poilsio vietų pasiekiamumas pėsčiomis ir viešuoju transportu (bendruomeniškumo ir socialinių sąveikų per viešąsias erdves stiprinimas, eismo raminimas ir pėsčiųjų zonų prioritetizavimas), teikiamas prioritetas viešajam transportui miesto susisiekimo sistemoje, aiškiai identifikuojamos miesto ribos.“

Urbanistinių centrų bendradarbiavimas

LRBP taip pat numatė naują urbanistinių centrų bendradarbiavimo modelį – planuojama siekti urbanistinių centrų partnerystės, nekeičiant nei apskričių, nei savivaldybių administracinių ribų bei išlaikant svarbiausius centrus ir jų įtaką. Išskiriamos dvi pagrindinės urbanistinių centrų partnerystės – Vilniaus-Kauno ir Panevėžio-Šiaulių.

Pasak LRBP konkretizuotų sprendinių rengėjų specialistų komandos darbo grupės vadovės Laimutės Janulienės, savivaldybių, regionų, šalių tarpusavio konkurencija išsėmė savo galimybes žadinti socialinę/ekonominę teritorijos raidą. Strateginio valdymo įstatymas ir LRBP sprendiniai sudaro sąlygas naujoms teritorijų vystymosi tendencijoms, paremtomis partnerystės principais, formuotis. Partneriai kartu suformuluoja tikslus, kuriuos jie nori pasiekti trumpuoju (3–5 metai) ir ilguoju (10–15 metų) laikotarpiu. Partnerių skaičius ir pasirinkimas neribojamas. Anot rengėjos, tai tarsi kelių savivaldybių bendradarbiavimo projektas, skirtas konkrečiai raidos problemai spręsti. Partneriai kooperuoja savo lėšas, materialinius ir kitokius išteklius bendram tikslui pasiekti.

„Pavyzdžiui, kelios Utenos regiono savivaldybės kooperuojasi siekdamos trumpuoju laikotarpiu įkurti Žirnajų (Pabaisko) rekreacinį parką (numatyta LRBP sprendiniuose), ilguoju laikotarpiu – vystyti viešąsias paslaugas ir skatinti privačių turizmo paslaugų plėtrą (apgyvendinimo, maitinimo, sveikatingumo, viešbučių, gydyklų, kempingų, stovyklų, stovyklaviečių, pramogų ir kt.). Numatoma bendromis pastangomis parengti parko teritorijos plėtros projektą, jo įgyvendinimui pritraukti daugiau partnerių: miškų urėdiją (rekreacinių želdynų ir miško parko formavimui), privačius paslaugų teikėjus (naudojant privačios ir viešosios partnerystės principą), susisiekimo ministeriją (parko pasiekiamumui ir judumui jame užtikrinti), kultūros ministeriją (kultūriniam parko veiklos turiniui suformuoti). Projekto pabaigoje būtų įrengtas rekreacinis parkas gamtinių ir kultūrinių išteklių pagrindu, aprūpintas pilnu paslaugų komplektu, veikiantis ištisus metus sistema „viskas įskaičiuota“. Tai darbo vietos, pajamos gyventojams ir regiono savivaldybėms“, – pasakoja L. Janulienė.

Laukia iššūkiai

Bendrąjį planą sudaro LRBP koncepcija, kuri parengta laikotarpiui iki 2050 m. ir LRBP sprendiniai, numatyti 10-iai metų. Anot L. Janulienės, sprendinių struktūra sudaryta vadovaujantis siekiu per pirmuosius 10 metų sužadinti šalies raidos procesus, kurie ne tik padėtų spręsti įsisenėjusias problemas, bet ir sukurtų trampliną LRBP užsibrėžtiems darnaus vystymosi siekiams įgyvendinti iki 2050 m. Taigi, sprendinių rezultatai pasireikš ne iš karto, o sėkmingiausiu atveju pirmojo jų įgyvendinimo dešimtmečio pabaigoje.

[prenumerata mailpoet_form_id=”7″ bg_color=”#b1cbd9″ image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/kranas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”statybų, NT, inžinerijos” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]

Kaip tikina LRBP konkretizuotų sprendinių rengėja, pirmas dešimtmetis visuomet yra sunkus įgyvendinant naujo dokumento sprendinius:

„Sektoriniai sprendiniai, nors yra labai patogūs institucijoms, tačiau yra praeitis. Sprendinys, kuris yra labai geras vystant konkretų sektorių, gali būti rimtu stabdžiu bendrai teritorijos raidai. Ypač tai atsilieps regionuose. Pavyzdžiui, vystant keleivinį susisiekimą geležinkeliu Utenos regiono link galima būtų paskatinti regiono plėtrą aktyviai įsisavinant rekreacinius išteklius. LRBP tam numatyti atitinkami sprendiniai. Tačiau geležinkelių transporto plėtros požiūriu keleivių vežimas nėra pelningas, todėl nevystytinas.

Antras pavyzdys gali būti vykdomos sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų reformos. Taigi, vienas iš svarbiausių iššūkių – pažvelgti į patvirtintus sprendinius plačiau, kompleksiškiau. Tuo labiau, kad tai daryti sektorius valdančias institucijas įpareigoja Strateginio valdymo įstatymas.

Sunku prognozuoti, kiek laiko užtruks pakeisti požiūrį. Šiuo metu institucijos ruošia strateginio planavimo dokumentus 3 ar 5 metams, vadovaudamosios Nacionalinės pažangos programos nuostatomis ir LRBP sprendiniais.

Antras iššūkis – pasikeitusi geopolitinė situacija verčia keisti prioritetus kai kuriose srityse. Kai kurie LRBP sprendiniai keletai metų praranda aktualumą, o kai kurie tampa pirmuoju prioritetu. Pavyzdžiui energetikos, nacionalinio saugumo sprendiniai šiuo metu yra labai aktualūs. Lietuvos kariuomenės kovinei galiai ir gynybiniam potencialui, infrastruktūros plėtrai šiuo metu skiriamas didelis dėmesys.

Trečias iššūkis – ekonominė situacija. Jau šiandien aišku, kad kurį laiką teks „veržtis diržus“. Kas bus, kai baigsis karas Ukrainoje, sunku prognozuoti. LRBP sprendiniai ekonominėms struktūroms yra labiausiai neapibrėžti, t.y., daugiau bendro pobūdžio. Regionams yra numatytos prioritetinės plėtros kryptys, atitinkančios jų išteklius ir galimybes pritraukti investicijas. Globalios ekonomikos sąlygomis „vienas lauke ne karys“. LRBP numatyta galimybė turėti partnerius visuose lygmenyse, formuluoti bendrus tikslus ir jų siekti trumpuoju arba ilguoju laikotarpiu.“