Pastaraisiais metais nekilnojamojo turto rinka stebino pokyčiais: rekordiškai sparčiai kylančios kainos, būstų pasiūlos trūkumas ir vėluojantys statybos darbų užbaigimo terminai. Tačiau, panašu, situacija pamažu stabilizuojasi, o rinka adaptuojasi prie naujų sąlygų. Tad kokia šiuo metu yra būstų paklausos ir pasiūlos situacija, kaip keitėsi pirkėjų elgsena ir kada išauš parankus metas įsigyti nuosavą gyvenamąją vietą? Visais šiais klausimais savo įžvalgomis dalijasi nekilnojamojo turto ekspertas Aleksandras Zapriagajevas. 

Sandorių mažiau, tačiau pirkėjai motyvuotesni 

Dar visai neseniai buvo kalbama apie smarkiai ištuštėjusį butų sandėlį, tačiau pasak A. Zapriagajevo, šis po truputį pildosi, tad situacija su būstų pasiūla keisis į gerąją pusę.

„Jeigu dar prieš keletą mėnesių butų sandėlis buvo smarkiai sumažėjęs, nes stebėjome labai suaktyvėjusius pirkimus, tai dabar situacija jau kiek kitokia. Šiuo metu statytojai yra pradėję ne vieną naują projektą, o susidomėjimas tiek naujais, tiek senos statybos butais yra šiek tiek sumažėjęs, todėl po truputį sandėlis augs ir atsiras didesnė butų pasiūla“, – teigia nekilnojamojo turto ekspertas.

Tiesa, specialistas priduria, kad nors sandorių ir yra sudaroma kiek mažiau, tačiau pastebima tendencija, jog apžiūrėti būstų atvyksta motyvuotesni pirkėjai.

„Jeigu anksčiau į apžiūras atvykdavo žmonės, kuriuos paprasčiausiai sudomindavo įdomus projekto dizainas ir jie nuspręsdavo tiesiog apsidairyti, tai dabar tokių variantų pastebime gerokai rečiau. Šiuo metu sutinkame daug mažiau žmonių, kurie domisi būstu tik iš sportinio intereso – dabar daugiausia atvyksta motyvuoti asmenys, kuriems iš tikrųjų reikalingas nekilnojamasis turtas ir jiems jo reikia čia ir dabar. Kadangi kainos yra išaugusios, šiek tiek sumažėjo ir investicinių butų pardavimai, todėl pagrindiniai pirkėjai yra tie, kurie įsigyja būstą sau“, – tvirtina A. Zapriagajevas.

Butų „iš brėžinių“ pirkimas jau praeityje

Pastaraisiais metais nekilnojamojo turto ekspertai stebėjo ir ganėtinai ryškius būstų pirkėjų elgsenos pokyčius. Vienas esminių, pasak A. Zapriagajevo, pirkėjų nenoras rizikuoti. 

„Pagrindinis pokytis pirkėjų elgsenoje yra tas, kad žmonės dabar mažiau linkę rizikuoti ir pirkti „iš brėžinių“. Tokį pokytį lėmė tarp smulkesnių vystytojų pasitaikę atvejai, kai žmonės rezervuodavosi butus, o projekto eigoje kainos smarkiai išaugdavo. Todėl dabar žmonės šiek tiek prisibijo, stengiasi nebepirkti „iš brėžinių“ – rezervacijas vykdo tik tada, kai jau yra matomas kažkoks statybos procesas, kai pastatas kyla.

Taip pat pirkėjai gerokai atidžiau nagrinėja rezervavimo ir preliminariąsias sutartis, stengiasi viską susižinoti apie savo teises, tikrina, ar jos tvarkingai aprašytos. Tai rodo žmonių norą būti užtikrintiems, kad statytojas bet kuriuo metu neatšauks rezervacijos ar besąlygiškai nepakels kainos. Žmonės tokių dalykų jau „atsikando“, todėl dabar į viską žiūri gerokai atidžiau“, – pasakoja ekspertas. 

Privačių namų ir daugiabučių statytojų situacijos skirtingos

Dar praėjusiais metais vienas labiausiai aptarinėjamų nekilnojamojo turto rinkos objektų buvo sutrikęs žaliavų tiekimas ir dėl to išaugusios statybinių medžiagų kainos. Tačiau A. Zapriagajevo teigimu, situacija jau stabilizavosi.

„Rinka jau adaptavosi prie esamos situacijos, atsirado nauji tiekėjai ir nauji keliai. Aišku, medžiagos kol kas brangesnės nei buvo prieš tai, bet jau nebėra to kainų piko, kurį mes galėjome stebėti praėjusiais metais“, – sako nekilnojamojo turto ekspertas.

Tačiau A. Zapriagajevas priduria, kad su šiek tiek kitokia situacija susiduria privačių namų statytojai – ten statybinių medžiagų trūkumo klausimas vis dar aktualus.

Pexels nuotr.

„Daugiabučių ir privačių namų statytojų situacija šiek tiek skiriasi. Jeigu kalbėtume apie privačių namų statytojus, tai jiems vis dar yra kiek sunkiau su medžiagų tiekimu, gali atsirasti ir darbo jėgos trūkumas. Tačiau didieji statytojai, kurie stato daugiabučius, visą laiką būna pasiruošę iš anksto, nes yra pasirašomos išankstinės sutartys su rangovais. Yra terminai, o už jų nesilaikymą skiriamos baudos. Tai, pavyzdžiui, jeigu žiūrėtume į mūsų projektą „Lucky Homes 2“ – viskas klostosi pagal planą, terminų yra laikomasi. Jų laikėmės ir pirmajame projekte, net ir tada, kai buvo karantinas ir viskas pasaulyje apvirto aukštyn kojomis. Todėl manau, kad ir kiti didieji statytojai, turintys geras komandas, terminų taip pat laikosi“, – teigia specialistas. 

Nuosavo būsto besidairantiems – laukti ar nebe?

Svarstantys apie nuosavo būsto įsigijimą, dažniausiai dvejoja dėl to, kada bus parankus metas jį pirkti – reikėtų būsimų namų dairytis jau dabar, ar dar kiek palaukti, tikintis, jog kainos nukris. A. Zapriagajevas pataria įsivertinti keletą esminių dalykų ir gerai apgalvoti ne tik praktinius, bet ir emocinius nuosavo būsto turėjimo aspektus.

„Dauguma analitikų šiuo metu kalba apie kainų stabilizavimąsi ar net nedidelę korekciją į apačią. Tačiau ar dar laukti, prieš perkant nuosavą būstą, ar nebe, priklauso nuo to, koks yra pirkėjas. Jeigu žmonės šiuo metu turi nuosavą turtą, jį parduoda ir perka kitą, tai jiems iš esmės nėra svarbu, kokiu laikotarpiu jie tai daro. Jeigu kainos yra pakilusios – jie parduoda brangiai ir perka brangiai. Jeigu kainos nukritusios – jie parduoda savo būstą pigiau, bet ir perka pigiau. Tad jiems iš finansinės pusės nėra visiškai jokio skirtumo, kada nekilnojamąjį turtą pirkti. 

Jeigu kalbėtume apie investicinį nekilnojamąjį turtą, dabar susidomėjimas juo kiek mažesnis, bet jis yra. Šiuo atveju viskas priklauso nuo to, kokio kalibro yra investuotojai. Reikėtų atsižvelgti į tai, ar jie perka po daug, ar yra tiesiog pavieniai pirkėjai, kurie nori išspausti maksimumą iš vieno pirkinio. Tokiu atveju galbūt galima laukti šiokių tokių kainų korekcijų į apačią. 

Tačiau jeigu tai yra žmonės, kurie šiuo metu neturi nekilnojamojo turto ir planuoja jį pirkti, jiems reikėtų įsivertinti keletą variantų. Galima laukti dar metus laiko ir tikėtis, kad nekilnojamojo turto kainos sumažės kokiais 5 %, bet reikia įsivertinti ir kitą pusę. Jeigu tokie žmonės šiuo metu gyvena nuomojamame būste, kur nuomos kaina pakilo dar labiau nei nekilnojamojo turto pardavimo kaina, reikėtų pasiskaičiuoti kiek jie per tą laikotarpį išleis pinigų nuomai ir, ar tikrai tie pinigai nuomai atpirks jų laukimą.

Be to, nekilnojamasis turtas kartu yra ir emocinis pirkinys. Kai žmonės perka naują gyvenamąją vietą, tai yra ir būdas pradžiuginti save bei savo artimuosius. Tad derėtų gerai apsvarstyti, ar verta atidėlioti tą pirkinį dar metams ir per tą laiką kažkam mokėti nuomą, jeigu galima jau dabar turėti savo nuosavą turtą – nors ir įsigytą su banko pagalba, bet vis tiek savą“, – teigia A. Zapriagajevas.