• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

NT rinka laukia naujo Vilniaus bendrojo plano, bet mato ir jo trūkumų

2021 gegužės 17 d.
vilniaus panorama iš paukščio skrydžio vilnius senamiestis
BNS nuotr.

Vilniaus valdžiai netrukus ketinant patvirtinti naują 15 metų trukmės miesto bendrąjį planą, nekilnojamojo turto rinkos žaidėjai tikisi kuo spartesnio jo įsigaliojimo, tačiau kartu abejoja, ar institucijos yra pasirengusios tinkamai jį įgyvendinti. BNS kalbinti NT įmonių atstovai mato ir plano trūkumų, pavyzdžiui, per didelis infrastruktūros mokests, mažinamas miesto centro užstatymo intensyviumas.  

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė bendrąjį miesto planą vertina „vienareikšmiškai tik teigiamai“.

„Tai daug metų laukta žinia, todėl vienareikšmiškai vertinu tik teigiamai. Bendrasis planas yra dokumentas, nustatantis plėtros galimybes visose miesto teritorijose, o turėti aiškias, visiems vienodas taisykles ir tvarkas šioje srityje yra tiesiog būtina“, – BNS sakė S. Survilaitė-Mekionienė.

„Tikiuosi, kad rengiant ir derinant naujus projektus sumažės įvairių interpretacijų, individualaus požiūrio į vieno ar kito projekto ar apimčių galimybes. Daugiau aiškumo, skaidrumo yra tik gerai“, – pridūrė ji.

NT plėtros bendrovės „Realco“ vadovo Juliaus Dovidonio teigimu, naujasis miesto planas eliminuos dviprasmybes.

„Ne paslaptis, kad susiduriama su situacijomis, kai priimant sprendimus dėl NT projektų plėtros,  vadovaujamasi ne šiuo metu galiojančiu ir teisinį pagrindą turinčiu senuoju bendruoju miesto planu, o naujuoju, kuris kol kas nėra patvirtintas ir neturi juridinės galios“, – BNS tikino J. Dovidonis.

„Labai norisi, kad naujasis planas galiausiai būtų patvirtintas ir kuo greičiau įsigaliotų, tačiau į tai žiūrime atsargiai. Naujojo plano laukiame jau ne vienerius metus, būta ir ne vieno bandymo jį patvirtinti“, – pridūrė jis. 

„Merko statybos“ generalinis direktorius Saulius Putrimas pastebi, kad didžiausias iššūkis NT plėtotojams yra ne pats bendrasis planas, o jo taikymas.

„Verslas, norėdamas kuo greičiau pasiūlyti rinkai naujų nekilnojamojo turto projektų, manau, greitai prisitaikys. Pagrindinis klausimas – kaip operatyviai prie naujų pokyčių prisitaikys Vyriausybės institucijų, savivaldybės darbuotojai? Ar užteks dabar turimų resursų, kai darbų apimtys dėl naujų sąlygų – nuotolinio darbo, gerokai išaugusio interesantų srauto, nes rinkos spaudžiami NT plėtotojai skuba tvirtinti naujus projektus – ir taip jau gerokai padidėjo?“ – BNS teigė S. Putrimas.

Pasak NT vystytojos „Homa“ vykdomosios direktorės Jurgitos Kveselaitės, bendrasis planas išsprendžia pagrindinę problemą – aiškiau reglamentuoja statybos galimybes, tačiau jis turi ir minusų. 

„Prie pagrindinių minusų priskirčiau tai, kad atskiros bendrojo plano zonos nesutampa su sklypų ribomis. Tai gali sukelti nemažai dirbtinių problemų. Vilniaus centre daugeliu atvejų yra mažinamas gyvenamosios paskirties teritorijų intensyvumas, nors yra teigiama priešingai, kad miestų centrus reiktų tankinti, siekiant išnaudoti jau sukurtą infrastruktūrą. Dar vienas minusas – tai detalieji planai, kuriuos daugeliu atvejų vėl reikės rengti“, – BNS aiškino J. Kveselaitė.

NT vystytojos „Lithome“ direktorės Rasos Radovičienės teigimu, plane patvirtintos teritorijų prioritetinės zonos ir numatomas infrastruktūros mokestis atneš teigiamų pokyčių, tačiau jie nėra iki galo aiškūs.

„Mūsų nuomone, paminėti aspektai šiuo metu dar nėra aiškūs, jie nėra išdirbti iki galo. Mūsų vertinimu, šiuo metu numatomas infrastruktūros mokestis yra per didelis – dėl to pirmiausia nukentės pirkėjai, nes būstas brangs dar labiau“, – BNS tvirtino R. Radovičienė. 

Pasak Vilniaus miesto vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, bendrasis sostinės planas jau  suderintas su valstybės institucijomi, jį tikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.Jis tikisi, kad miesto taryba dokumentą patvirtins liepą. 

Bendrasis planas turėtų galioti 15 metų. Jame apibrėžiamos pagrindinės taisyklės mieste: kas ir kur gali būti statoma, kur kokios paskirties teritorijos numatomos. 

Jame numatyti penki prioritetai: miesto plėtra į netoli centro esančius rajonus – Naujininkus ir Rasas, antroji kryptis – miegamieji rajonai, jų apželdinimas bei infrastruktūros plėtra, trečioji – centras, kur nauji projektai bus leistini tik išsaugant paveldą.

Ketvirtasis prioritetas – žaliasis miesto veidas, kai iki artimiausio miško ar parko bus galima nueiti pėsčiomis, penktasis – transportas ir susisiekimas: planuojama daug naujų jungčių, viadukų, tiltų, pėsčiųjų ir dviračių takų, tai pat infrastruktūra bepiločiams automobiliams.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Dalintis:
Komentarai