Per pirmąjį 2023 metų pusmetį ūgtelėjo būsto nuomos pajamingumas. Vidutinė nuomojamų būstų segmentų pajamingumo reikšmė Vilniuje padidėjo nuo 5,2 iki 5,4 proc. Tipinis nuomos pajamingumas skirtinguose segmentuose pasikeitė nuo 4,1–6,5 proc. iki 4,6–6,9 proc. Nuomos kainų augimui įtakos turi pabrangęs nuomojamo būsto finansavimas, galimybė koreguoti nuomos kainas atsižvelgiant į mažesnes gyventojų galimybes būstą įpirkti bei toliau augantis gyventojų skaičius didžiausiuose šalies miestuose. Kainų augimą kiek riboja „rent-to-buy“ pasiūlymai ir tai, kad ne visi nuomojami būstai buvo įsigyti aukštomis kainomis, rašo „Inreal“ pranešime spaudai.
„Pastarieji keli metai amerikietiškus kalnelius kūrė ne tik būsto pirkėjams bei pardavėjams, bet ir nuomos rinkos dalyviams. 2022 metų II pusmetį dėl atslūgstančios paklausos ir būsto prastovos išlaidų rizikos, įvertinant energinių išteklių kainų šuolį, vyravo nuomos kainų mažėjimo tendencijos. Šiemet, metų pradžioje Euribor rodikliams viršijus 3 proc., buvo stebimas naujas nedidelis nuomos kainų kilimo ciklas. Nors darbo užmokestis augo, didėjo ir būsto paskolų įmokos, kurios, drauge su išaugusiomis būsto kainomis, dar labiau apribojo gyventojų galimybes įsigyti nuosavą būstą. Sprendimui atidėti pirkimą ir nuomotis turėjo įtakos ir tai, kad pirminės būsto rinkos pasiūloje vis dar vyrauja statomi būstai, kurie nesprendžia apgyvendinimo problemos esamuoju laiku“, – teigia „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas. Anot jo, visos minėtos priežastys skatina nuomos rinkos aktyvumą.
„Inreal“ duomenimis, būsto nuomos kainos ne visuose segmentuose keitėsi tolygiai. Vieno kambario butų nuomos kainos per pusmetį beveik nesikeitė. Mediana išliko ties 400 Eur/mėn., o tipinių kainų rėžis netgi susiaurėjo į mažesnę pusę – nuo 270–580 Eur/mėn iki 270–560 Eur/mėn. „Nepaisant nepasikeitusios medianos pasiūloje esančių būstų kainų struktūra rodo objektų koncentraciją aukštesnėje rėžio dalyje. Medianos pokyčiai to neatspindi, nes būsto nuomos rinkoje vyrauja „gražios“ kainos, kurios baigiasi „50“ ar „00“ ir slopina nedidelių pokyčių dinamiką. Kainas šiame segmente augina tiek populiarėjanti „co-living“ būsto pasiūla, tiek ribotos šio segmento nuomininkų galimybės įsigyti nuosavą būstą“, – sako T.S. Kvainickas.
Aiškesnis kainų padidėjimas yra stebimas dviejų kambarių butų segmente, kurį renkasi tiek labiau mobilūs gyventojai, tiek būsto pradiniam įnašui lėšas renkantys pirkėjai. Šiame segmente mediana padidėjo nuo 600 iki 620 Eur/mėn., o tipinis kainų rėžis – nuo 440–850 Eur/mėn. iki 450–850 Eur/mėn. Anot T. S. Kvainicko, kaip ir mažesnių butų atveju, čia pastebimi pasiūlymų struktūros pokyčiai – lyginant su praėjusių metų pabaiga, siūloma daugiau brangesnių būstų, nors kainos ir nusileidžia buvusioms karo Ukrainoje pradžioje.
Ryškesniu pokyčiu pasižymėjo trijų kambarių butų nuomos kainos. Per pusmetį mediana padidėjo nuo 750 Eur/mėn iki 800 Eur/mėn., o tipinių kainų rėžis augo nuo 500–1300 Eur/mėn. iki 550–1350 Eur/mėn. „Didelę dalį šio segmento potencialių nuomininkų sudaro šeimos su vaikais, kurios turi daugiau noro ir didesnes galimybes įsigyti nuosavą būstą, todėl įprastai nuomotojai patiria spaudimą palaikyti konkurencingas kainas. Kita vertus, reikšminga suminės potencialaus įsigyjamo būsto kaina ir išaugusios palūkanos verčia dalį šių pirkėjų savo planus atidėti ir suteikia daugiau galios nuomotojams“, – teigia T.S. Kvainickas.
Panašūs procesai stebimi ir kituose Lietuvos miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje. Pagrindiniai skirtumai tarp sostinės bei regionų yra nuomos rinkos dydis bei būsto nuomos pajamingumas, kuris ir toliau išlieka aukštesnis nei metinė būsto paskolų palūkanų norma, todėl, tikėtina, kad Euribor pokyčiai nuomos kainų dinamikai turėjo sąlyginai mažiau įtakos.
