• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

NT plėtotojai skelbia pirkėjus prisijaukinus eurą

2015 liepos 22 d.

2015 metų antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos būsto rinka įsibėgėjo. Nors metų pradžia didesnio sujudimo rinkoje tikrai nežadėjo, tačiau šių metų birželio mėnesio rezultatai rinką nuteikė didesniam optimizmui. VĮ Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 52% daugiau namų ir 23% daugiau butų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su pirmuoju 2015 metų ketvirčiu.

2015 metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 820 namų ir 2 350 butų sandorių. Žinoma, tradiciškai metų pradžioje būsto rinkos aktyvumas yra pats mažiausias, tačiau antrojo šių metų ketvirčio rezultatai yra išties neblogi. Nors palyginti su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu bendras būsto sandorių kiekis Lietuvoje yra mažesnis 12%, tačiau jis identiškas 2013 metų rodikliams, kuomet rinka taip pat buvo aktyvi. O šių metų birželio mėnuo būsto sektoriuje gana netikėtai buvo itin aktyvus – sudarytų butų ir namų pirkimo-pardavimo sandorių kiekis Lietuvoje yra didžiausias šiais metais.

„Nepaisant geopolitinių iššūkių, bendra šalies ekonominė situacija išlieka teigiama, o tai ir toliau skatina tiek viso statybos sektoriaus, tiek būsto poreikio stabilų augimą. Tikėtina, kad geresnius būsto rinkos aktyvumo rodiklius taip pat galėjo nulemti ir numatomi Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie turėjo įsigalioti jau nuo šių metų liepos mėnesio“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. Anonsuotas skolinimosi sąlygų sugriežtinimas galėjo dalį potencialių pirkėjų paskatinti įsigyti būstą jau iki šios datos. Tačiau vargu ar tai buvo esminis veiksnys lėmęs būsto sandorių šuolį birželio mėnesį, kadangi paties Lietuvos banko vertinimais, jei šie planuojami nuostatų pakeitimai būtų galioję 2014 metais, įvertinus galimas paskolų charakteristikų modifikacijas, visą norimą paskolos sumą būtų gavę 99 iš 100 klientų. Taip pat nereikia pamiršti, kad didžioji dalis būsto Lietuvoje visgi yra įsigyjama nuosavomis lėšomis. Šiuo metu jau paskelbta, kad Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai šiemet įsigalios ne nuo liepos, bet nuo lapkričio mėnesio, todėl vasarą ir rudenį iš dalies potencialių pirkėjų galima tikėtis greitesnio apsisprendimo dėl būsto įsigijimo. Tačiau vargu ar įmanoma tikėtis dar aktyvesnės rinkos, kadangi šių nuostatų pasikeitimai labiausiai motyvuotų jaunus žmones (amžius apie 25 metus), kurie tikisi pasiskolinti ilgesniam nei 30 metų laikotarpiui.

Visuose Lietuvos didmiesčiuose fiksuojamas būsto sandorių augimas

Potencialūs pirkėjai ir toliau gali tikėtis stabilių būsto pardavimo kainų – šalies didmiesčiuose didesnių pokyčių nėra fiksuojama ir mažai tikėtina, kad pamatysime tai artimiausiu metu. Po neigiamų kainų pokyčių, kurie buvo fiksuojami šalies didmiesčiuose 2014 metų pabaigoje, bendra kainų kreivė vėl po truputį kyla aukštyn tik šalies sostinėje. „Ober-Haus“ duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį butų kainos Vilniuje ūgtelėjo 1,2%, o vidutinė buto kaina išaugo iki 1 298 Eur/m2 (+15 Eur/m2). Tuo tarpu per tą patį laikotarpį Panevėžyje butų kainos ūgtelėjo 0,1% ir vidutinė kaina ūgtelėjo iki 530 Eur/m2 (+1 Eur/m2). Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinės kainos antrojo ketvirčio pabaigoje atitinkamai siekė 940 Eur/m2, 975 Eur/m2 ir 559 Eur/m2.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad