Statybos techniniame reglamente (STR) atstumus visuomeniniuose WC reglamentuojantys normatyvai per pastaruosius dešimtmečius išliko beveik nepakitę. Juose nurodoma, kad kiekviename visuomeninio pastato aukšte turi būti bent vienas neįgaliems asmenims skirtas higienos kambarys, tačiau, anot architekto R. Beinorto, praėjimų atstumai ir atitvaromis atskirti unitazo kambarėliai praktikoje turėtų būti erdvesni. Ypač svarbu išlaikyti gana erdvius praėjimus higienos patalpose, esančiose žiūrovinės paskirties pastatuose – koncertų salėse, teatruose, kur per pertraukas plūsteli nemažas skaičius lankytojų.

[su_quote cite=”Ramūnas BEINORTAS”]Praėjimų atstumai ir atitvaromis atskirti unitazo kambarėliai praktikoje turėtų būti erdvesni.[/su_quote]

„Žmogus įsigyja nepigų bilietą į renginį ir per pertrauką turi stovėti milžiniškose eilėse arba vėluoti į antrąją renginio dalį, nes nespėjo atlikti gamtinių reikalų. Tai menkina įstaigos prestižą, sukelia dviprasmiškų asociacijų“, – teigia architektas. Pavyzdžiui, STR dvylikai moterų numatomas vienas unitazas. Architekto nuomone, jų turėtų būti daugiau. Taip pat ir pačios sanitarinės patalpos erdvesnės, ypač neįgaliesiems. Rekonstruojamiems pastatams normatyvai atlaidesni, nes reikia taikytis prie esamos situacijos.

Architekto G. Vieversio nuomone, STR reikalavimai per griežti ir kartais nepagrįsti. Pavyzdžiui, remontuojamiems pastatams nuo gegužės mėnesio taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir rekons truojamiems. Net atliekant paprastą remontą, normatyvai prilyginami tokiems pat kaip ir rekonstrukcijos atveju. Architekto nuomone, nors ir nežymiai, tačiau norminiai reikalavimai nuolat kinta, derinančių institucijų reikalavimai tvarumui, energinei klasei didėja, juos reikia nuolat sekti ir tai užima nemenką dalį projektuotojų laiko.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 spalis.