Bendrai gyvenimo kokybei ilgalaikę įtaką daro ne įvairios statybos, o tai, kaip efektyviai yra ar bus naudojamas sukurtas turtas.

Todėl naujuoju programavimo periodu viešiesiems investiciniams projektams (didesnės nei 1 mln.litų vertės) jau jų planavimo etape privaloma atlikti alternatyvų analizę, vertinant ne tik investicijų poreikį, bet ir kuriamos ar renovuojamos infrastruktūros paskirtį, užimtumą, išlaikymo sąnaudas. Šiuo tikslu patobulinti ES fondų lėšų investavimo į viešojo sektoriaus projektus planavimo procesai, sukurta Optimalios projekto įgyvendinimo alternatyvos pasirinkimo kokybės vertinimo metodika, kuri leidžia dar tiksliau išmatuoti tikrąją tokių projektų naudą ir padeda prieš priimant sprendimus dėl projekto finansavimo situaciją išnagrinėti išsamiau, apsispręsti dėl tinkamiausio projekto įgyvendinimo būdo ar alternatyvos. Šios metodikos taikymas bus privalomas rengiant ir vertinant infrastruktūros projektus, kuriems planuojamos 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijos. Tikimės, kad tai padės užtikrinti geresnę viešųjų investicijų projektų planavimo kokybę.

Pagal šią metodiką viešųjų projektų rengėjai galės apskaičiuoti, ar iš tikrųjų planuojama investicija į turtą yra geriausias projekte numatytos problemos sprendimas. Jei taip – ar efektyviau būtų pritaikyti turimą objektą ir jį racionaliai išnaudoti, ar tikslingiau statyti naują. Taip pat plačiau bus nagrinėjami viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo variantai, įvairios finansavimo formos (subsidija, paskola, garantija ir t. t.) bei jų derinimo galimybės. Būtent šios metodikos taikymu ketinama padėti išvengti perteklinės infrastruktūros kūrimo, siekti didesnio investicijų efektyvumo ir mažinti kuriamų objektų išlaikymo naštą valstybės ar savivaldybių biudžetams. Esminis pokytis, kurio siekiama naujajame programavimo periode – perėjimas nuo lėšų įsisavinimo prie tikslingo investavimo, galvojant apie kuo didesnę ekonominę pridėtinę vertę.

ŠIS STRAIPSNIS SKELBIAMAS ŽURNALO „STATYBA IR ARCHITEKTŪRA“ LAPKRIČIO MĖNESIO NUMERYJE