Nes tai yra neuždirbti pinigai, tokia neuždirbtų pinigų kaina.Kai verslas užsidirba pinigų, jis žino jų vertę ir skaičiuoja kitaip, o viešajame sektoriuje pinigai neretai naudojami atsainiai“, – kalbėjo paskirtoji VPT vadovė D. Vilytė.
Anot LVDK vadovo pavaduotojo V. Levickio, vargu ar šiandien verta stebėtis tokiu požiūriu. „Daug metų buvo kalbama, kad yra pinigų ir juos reikia įsisavinti. Neduok dieve, bent litas grįš į Briuselį. Pinigus reikia paimti bet kokia kaina, kad ir užkasti į žemę arba, kitaip tariant, sutvarkyti centrines miestelių, kuriuose nėra gyventojų, aikštes ir pan. Tad per tuos du laikotarpius leisti pinigus mes tikrai išmokome puikiai“, – ironizavo pašnekovas.
Makroekonominės politikos ir viešosios ekonomikos ekspertas Raimondas Kuodis pastebi, kad lengvų pinigų tema – itin pamėgta Lietuvos politikų manipuliacija: esą kvaila nesiimti 85 proc. finansuojamo ES projekto. „Duodu sunkvežimį už 15 proc. kainos, bet turėsite už savo pinigus 20 metų juo važinėti į darbą ir t. t. Sutiktumėte?“ – retoriškai klausė R. Kuodis.
Portugalų neaplenksime
Kitų ES narių kontekste, V. Levickio nuomone, Lietuva neatrodo dramatiškai. „Europoje yra daug įvairių pavyzdžių – ir gerų, ir blogų. Bendrame kontekste tikrai neatrodome blogai, ypač jei lygintume su Pietų Europos šalimis, ir čia turbūt vienas iškalbingiausių pavyzdžių – Portugalija. Portugalų talento vėjais išmesti pinigus nepralenks niekas – pavyzdžiui, lygiagrečiai pastatomos dvi autostrados. Jie nusprendė, kad europinius pinigus reikia užkasti bet kokia kaina, ir užkasa. Žinoma, mes turėtume mokytis iš pozityvių, kad ir skandinavų, pavyzdžių. Jei neišeina padaryti deramai ar nesugalvojama, ką su tais pinigais veikti, nieko ir nedaroma. Nėra baimės, kad teks pinigus grąžinti – gal kas nors kitas geriau sugalvos. Ir skandinavai neapsikrauna nereikalingu darbu“, – kalbėjo V. Levickis.
Šiuo požiūriu, anot pašnekovo, Lietuvoje situacija visiškai kita – čia susiformavo ištisa rinka, kurioje tarpsta įvairiausios priežiūros institucijos, konsultantai. „Ir visų jų gerovė tiesiogiai priklauso nuo europinių pinigų įsisavinimo. Nors tai prieštarauja ekonominei logikai, kuo tų procesų daugiau, kuo jie painesni, tuo geriau, nes šiems žmonėms visada bus darbo“, – pripažino LVDK atstovas V. Levickis.
Specialistai neabejoja, kad norint pažaboti švaistūnišką ar neracionalų europinių lėšų įsisavinimą galima pasitelkti ne vieną veiksmingą instrumentą. Kitas dalykas – ar tam pakaks politinės valios.
JAV tinka, Lietuvai – ne
LVPA vadovė D. Vilytė prisipažino, kad jos neįtikina neretai iš valdžios institucijų pasigirstantys argumentai, esą ne visais atvejais įmanoma įvertinti projektų atsiperkamumą, galimą grąžą. „Absoliučiai kiekvieną investiciją galima finansiškai apskaičiuoti, įvertinti, klausimas – kiek to noro skaičiuoti yra“, – kalbėjo pašnekovė.
Kaip pavyzdį R. Vilytė minėjo ir ekonomisto R. Kuodžio rekomendacijas pasitelkti sąnaudų ir naudos analizę (KNA), kurios kol kas atsimuša it žirniai į sieną. Anot ekonomikos eksperto, KNA yra vienas visuomenės civilizuotumo atributų – esą ši metodika sėkmingai taikoma nuo ES šalių iki Naujosios Zelandijos ir JAV.
