Štai ir turime rezultatą – tokį keistą darinį, juo labiau vertinant įstaigos veiklos pobūdį. Čia ateina ir žmonių iš gatvės, ir iš asocialių šeimų, ventiliacinės sistemos nepakanka, o darbuotojai net negali atidaryti langų, nes KPD neleidžia“, – kuriozišką situaciją iliustravo V. Levickis.

Stinga ir gebėjimų, ir noro

Anot specialisto, ieškant kaltųjų nereikėtų baksnoti į socialinių paslaugų centrą. „Žmonės stengėsi, rašė projektus, dėjo visas pastangas, kad susitvarkytų darbo aplinką, pagerintų paslaugų kokybę. Klausimas kitas – ar tam tikros atsakomybės, kas ir kaip turėtų būti sutvarkyta, gali imtis savivaldybė? Tenka pripažinti, kad tokių gebėjimų, o labai dažnai ir noro stinga“, – įvardijo specialistas.

Gruodžio pabaigoje Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) pradėsianti vadovauti Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktorė Diana Vilytė pripažino – akivaizdu, kad įgyvendinant europinius projektus ilgalaikės strategijos Lietuvai trūksta.

„Arenos, kurios šiandien simbolizuoja krepšinio čempionato euforiją – tik vienas tokių liūdnų pavyzdžių. Turime nemažai bėdų ir su viešajam sektoriui priklausančiais kultūros paveldo objektais, kurių veikla, turistų srautai kai kuriais atvejais nėra patenkinami. Manau, kol kas savo vietos po saule neranda ir mokslo bei technologijų parkai, kuriuose sukurta nauja infrastruktūra, įdiegta brangiausia įranga. Investicijos į visus slėnius siekia apie 1 mlrd. litų, tačiau kol kas mokslo ir verslo bendradarbiavimo produktų gausos nematyti“, – vardijo pašnekovė.

Aplinkos ministerijos (AM) Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis pripažino, kad vertinančiųjų ministerijos kuruojamas sritis akys dažniausiai krypsta į vandentvarkos projektus.

„Ar į juos perinvestuojama – atsakymas nevienareikšmis, kiekvienas atvejis – individualus. Geroji naujiena yra tai, kad baigiantis antram ES finansavimo laikotarpiui esame tarp šalių lyderių įgyvendinant miesto nuotekų valymo direktyvą. Problema – nutiesus naujus vamzdžius ne visi gyventojai, kurie anksčiau prašė civilizuoto vandens tiekimo ir nuotekų valymo, dabar prie tų tinklų jungiasi. Be to, reikėtų įvertinti ir tokius parametrus kaip gyventojų amžiaus struktūra bei pomėgis migruoti. Galbūt tie nauji vamzdžiai ir yra per didelio diametro, valymo įrenginiai kiek našesni, negu buvo planuota. Be to, vandentvarkos ūkio atstovai sako, kad nors hidraulinis krūvis ne toks didelis, kaip skaičiuota, taršos kiekis išlieka ženklus, tad tie pajėgumai reikalingi“, – komentavo AM atstovas I. Kiškis.

Saldus žodis „įsisavinti“

D. Vilytė neneigė, kad neūkiško investavimo praktikai nemažai įtakos turi ir ydingas požiūris į europines lėšas kaip į lengvus tarsi iš dangaus nukritusius pinigus.

„Blogiausia, kad toks požiūris vyrauja ir planuojant. Ministerijos tarpusavyje kovoja ne už tai, kas būtų naudingiau valstybei ir visuomenei, bet už tai, kiek lėšų administruos, kurios kapšelis bus didesnis. Kita bėda – paramos naudotojai. Jeigu būtų vadovaujamasi principu: elgiuosi su tais pinigais kaip su savais, turėtume kitokią situaciją. Šiandien ne paslaptis – ir dirbtinis kainų išpūtimas, ir viešųjų pirkimų neskaidrumas, ir daug kitų ydų.