Nuo šių metų lapkričio 1-osios įsigalioja Vyriausybės įpareigojimas visuomeninius pastatus, skirtus administracinėms, transporto, kultūros, mokslo bei sporto reikmėms, statyti naudojant bent pusę organinių ir medienos medžiagų. Pokyčiai paskatins Žaliojo kurso programos įgyvendinimą, antrinių žaliavų naudojimą, mažins statybų pramonės atliekų kiekį bei išskiriamo CO2 pėdsaką. Kokius privalumus mediena suteikia šiuolaikinei architektūrai, kaip iškeltų įpareigojimų pavyks laikytis ir ką rodo Suomijos, kurioje medis ypač populiarus, sėkmės pavyzdžiai?

Iššūkių medinei statybai gali kilti

Naujoji tvarka, kai statytojai privalės naudoti bent pusę organinių ir medienos medžiagų, nuo šių metų lapkričio bus taikoma administraciniams, transporto, kultūros, mokslo ir sporto, o nuo 2028-ųjų – ir visiems naujos statybos visuomeniniams pastatams, rašoma pranešime spaudai.

Naująja tvarka norima skatinti tvarią pastatų statybą, žaliųjų pirkimų ir su tuo susijusių inovacijų, technologinės pažangos vystymą sektoriuje. Pasak bendrovės „YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago, iki šiol mediena buvo pasitelkiama kaip papildomas statybos ar interjero elementas, kai kuriais atvejais ji naudojama laikančiosioms konstrukcijoms.

„Visuomeniniai pastatai statomi rangos principu, pagal paruoštą ir patvirtintą projektą bei jam gautą statybos leidimą. Todėl mes ir toliau dirbsime taip, kaip yra numatyta. Nors iššūkių dėl gaisrinių reikalavimų ir kitų techninių sprendimų, tokių kaip mažesnė laikančioji galia, išties gali kilti“, – sako K. Vanagas.

Tačiau, anot „YIT Lietuva“ vadovo, pokyčiai leis efektyviau valdyti CO2 išsiskyrimą statybos procesuose.  Mat anglies dvideginio, gaminant medines konstrukcijas ar panašius šios kategorijos gaminius, lyginant su kitais, išskiriama mažiau. „Svarbu ir tai, kad medienos perdirbimas – paprastesnis. Ši medžiaga turi nemažai galimybių, kaip galėtų būti panaudota pakartotinai, todėl toks statybos būdas yra tvaresnis, – kalba bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas.

Suomijoje – unikalūs medinės statybos projektai

Lietuvai dar tik žengiant pirmuosius žingsnius medinės architektūros link, Suomijoje inžinerinė mediena šiandien vadinama viena iš ateities statybinių medžiagų favoričių. Šalies pietuose esančiame Lahti mieste dar 2000-aisiais iškilo moderni koncertų salė, kurios dizainas ir akustika pelnė milijonų žiūrovų simpatijas. Pastato architektai medį naudojo ir jo konstrukcijoms. ‎‎

Kaip pasakoja YIT gyvavimo ciklo projektų vystymo vadovas Matti Varstala, 2020-aisiais, Suomijos vyriausybė patvirtino Medinės statybos programą, kuri skatina medieną naudoti visuomeninei architektūrai. Jo teigimu, ši medžiaga suomiams yra ypač svarbi kultūrine bei nacionaline prasme, o dabar suteikia galimybę ir aktyviai laikytis žaliojo kurso. „Suomijoje medis yra labai tradicinis pasirinkimas. Turime daug miškų, aktyviai vystome medienos pramonę. Šiandien jis taip pat madingas architektūroje, o tam, žinoma, didelę įtaką daro tvarumas. Be to, svarbų indėlį padarė mūsų vyriausybė, kuri aktyviai siekia padidinti medienos paklausą bei pasiūlą statybose“, – pastebi jis.

Mokykla iš rastų PudasjärviNors anksčiau mediena Suomijoje, kaip ir Lietuvoje, buvo naudota privačių namų statybai, medinė architektūra šalyje patyrė stebėtiną evoliuciją. Medį šiandien suomiai pasitelkia naujųjų sostinės kvartalų architektūrai. Taip pat unikalaus dizaino restoranų ar daugiabučių statyboms.

„Patys medieną naudojame labai įvairiais būdais. Paprasčiausia forma – stogo konstrukcijose ar fasaduose. Tačiau turime ir tikrai išskirtinių pavyzdžių, kai viso pastato karkasui panaudojame medieną. Tai rodo neseniai įgyvendinti edukacinės paskirties projektai. Mūsų bendrovė Pietų Suomijos provincijoje Imatroje pastatė didžiausią medinę mokyklą šalyje. Taip pat – bene didžiausią pasaulyje mokyklą iš rąstų Pudasjärvi. Daugeliu atvejų, medienos nori užsakovai, taip siekdami teigiamai išsiskirti iš kitų savivaldybių bei miestų“, – akcentuoja Suomijos bendrovės „YIT“ atstovas.

Medinė architektūra turi daug potencialo

Medienos panaudojimas, M. Varstala teigimu, yra puikus būdas visai statybų pramonei žengti inovacijų keliu. Šis sektorius privalo taikyti technologinę pažangą, kuri šiandien neatsiejama nuo žiedinės ekonomikos, skatinančios statytojus kuo daugiau galvoti apie pakartotinį panaudojimą, perdirbimą, atsakomybę ir poveikį aplinkai.

„O mediena tam – labai paranki. Ji, lyginant su betonu, yra lengva medžiaga. Taip pat daugeliui žmonių interjere kuria šilumos įspūdį, leidžia atsipalaiduoti, jaustis maloniai ir komfortiškai. Tačiau, svarbiausia, mediena yra tvari alternatyva, turinti labai daug galimybių“, – mano ekspertas.

Anot bendrovės „YIT Lietuva“ vadovo, šiandien kiekvienas sektoriaus lygmuo, pradedant projektuotojais ir baigiant statybų aikštele, turėtų domėtis ir gilintis į naujas technologijas.

„YIT Lietuva“ kasdien kuria aplinką, kuri yra ne tik tvari, bet ir saugi bei sveika. Medinė architektūra atveria naujas pastatų projektavimo, interjero įrengimo perspektyvas. Suomijos pavyzdžiai rodo, kad toks reikalavimas leidžia vystyti modernius, žalius ir į gyventojų emocinį bei fizinį komfortą sutelktus miestus. Kol kas naujasis reglamentas skirtas visuomeninių pastatų statybai, jis nereikalauja tų pačių principų taikyti būsto projektuose ar vystant komercinio NT projektus. Tačiau ši tendencija turi galimybę vystytis ir pokyčiai ateityje gali tapti aktualūs visam sektoriui. Juos priimame kaip motyvaciją tobulėti ir atsakingiau rūpintis aplinka bei savo klientais“, – pabrėžia K. Vanagas.