• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Nepaisant prieštarų, patvirtintas Klaipėdos bendrasis planas

2021 rugsėjo 30 d.
klaipeda dronas
BNS nuotr.

Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį patvirtino nuo 2015 metų rengtą naująjį bendrąjį planą. Naujasis bendras planas turėtų galioti iki 2030 metų.

Už bendrojo plano patvirtinimą balsavo 29, prieš – 2 tarybos nariai.

Prieš posėdžio darbotvarkės tvirtinimą tarybos narė Nina Puteikienė siūlė išbraukti ir atidėti klausimą dėl bendrojo plano keitimo patvirtinimo.

„Sulaukėme kaip niekada daug miestiečių pareiškimų, sulaukėme įvairių organizacijų, visuomeninių įstaigų, taip kultūros magistrų kreipimosi, todėl siūlau atidėti šio klausimo svarstymą ir surasti su miestiečiais konsensusą koncentruojantis į pagrindinius dalykus, tai yra miesto santykį su uostu, konversija uosto miesto centre, uosto taršos mažinimą ir zonų, susijusių su rekreacija, Smiltynės ir Melnragės Girulių ruožo išsaugojimą“, – tarybos posėdyje teigė N. Puteikienė.

Už klausimo išbraukimą iš darbotvarkės balsavo 2 tarybos nariai, 22 – prieš, o trys tarybos nariai susilaikė. 

Pristatydamas bendrąjį Klaipėdos planą administracijos direktorius Gintaras Neniškis aiškino, jog plane numatoma daugiacentrė miesto struktūra su pagrindiniu centru ir trimis pocentriais bei trimis rekreacinėmis miesto dalimis, išlaikoma miesto linijinė struktūra.

„Tokie sprendiniai yra daromi dėl to, kad miestas butų patogesnis, nebūtų koncentracijos vienoje vietoje. Iš vienos pusės, kad būtų galima darniau judėti, o iš kitos pusės, kad būtų pakankamai efektyviai išnaudojamos rekreacinės miesto galimybės, kad iš visų dalių būtų galima pasiekti tas atskiras rekreacines teritorijas tiek pietinėje miesto dalyje, tiek šiaurinėje“ – posėdyje teigė G. Neniškis.

Anot jo, nustatomos mišraus žemės naudojimo funkcinės zonos leis lanksčiau išnaudoti žemę dabartiniuose sklypuose ir lankstesnes procedūras žemės įveiklinimui, taip pat pagal naująjį planą turėtų atsirasti greitųjų autobusų maršrutai. 

„Didelis dėmesys yra skiriamas susistemintai dviračių takų tinklų plėtrai, kad tiesiog mieste galima būtų ne tik rekreaciniuose teritorijose važinėti su dviračiais. Kas labai svarbu ir naujas dalykas tai Senamiestyje atsiranda vadinamoji zona be iškastinio kuro“, – plano pristatyme teigė administracijos direktorius.

„Taip pat gatvių tinklas yra hierarchizuojamas, viešajam transportui yra numatomas prioritetas. Geležinkelio stoties konversija taip pat yra numatyta, tikėkimės, kad ji galų gale įvyks. Geležinkelio trasos yra dėliojamos taip, kad būtų kuo mažiau susijungimų vieno lygio, kad būtų du lygiai, kad būtų kuo mažiau problemų šiai transporto rūšiai“, – sakė G. Neniškis.

Anot jo, daug dėmesio plane skiriama ir miesto želdinių politikai.

„Planuojamos atskiros teritorijos, apsauginės zonos nuo pramoninės dalies. Dar kas labai svarbu, kad patvirtinus planą ir planuojant bet kuriuos objektus tiesiog privalomai reikės numatyti žaliąsias erdves būtent investuotojams. Tai nebus kažkoks miesto spaudimo elementas, tiesiog patvirtinus planą tai taps privaloma“ – sakė G. Neniškis.

Administracijos direktoriaus teigimu, apribojimai steigtis naujiems prekybos centrams esamuose ar būsimuose gyvenamuosiuose kvartaluose bei miesto centrinėje dalyje turėtų aiškiau reglamentuoti jų plėtrą ir sumažinti gyventojų nepasitenkinimą.

Uostamiesčio vyriausioji architektė Mantė Černiutė-Amšiejienė anksčiau BNS teigė, jog plane numatyta galimybė lanksčiai keisti žemės naudojimo būdą, vystyti kitas miesto dalis, kad žmonės mažiau judėtų savo automobiliais, o Smiltynei, Giruliams ir Melnragei suteikti kurortinių teritorijų statusą.

M. Černiutės-Amšiejienės teigimu, nekilnojamojo turto vystytojai naujame plane galės atrasti daugiau plėtros rodiklių, reikalavimų bei prekybos centrų išdėstymo ribojimų. Anot jos, siekiama, jog gyvenamuosiuose kvartaluose bei miesto centrinėje dalyje neatsirastų didelių prekybos centrų.

Tarybos posėdžio išvakarėse viešą laišką išplatinę miesto visuomenininkai ir jo garbės piliečiai – kultūros magistrai – prašė politikų nepriimti dokumento, nes jis gali padaryti žalos uostamiesčiui.

„Mums abejonių kelia Melnragės-Girulių miško likimas, didinami sunkiojo transporto srautų koridoriai per gyvenamąsias teritorijas ir ignoruojami miesto gyventojų lūkesčiai kurti ateičiai subalansuotą uostamiestį, miestą prie vandens žmonėms kultūringai gyventi“, – teigė kultūros magistrai.

Anot jų, planuojamuose dokumentuose sudaromos galimybės urbanizuoti ir vystyti tai, „ką dažnas miestietis dar šiandien vadina Klaipėdos plaučiais“.

Planui nepritarė ir klaipėdiečiai, susibūrę į visuomeninę urbanistinę iniciatyvą „Mūsų Klaipėda“, dėl šio dokumento vyko protesto akcija.

Iki šiol mieste buvo vadovaujamasi 2007 metais patvirtintu bendruoju planu.

Šaltinis: BNS

Komentarai

statyba ir architektura
archicad