Ką turėtų daryti valstybė? „Norint, kad įvyktų šių technologijų proveržis, būtina spartinti montavimo kokybės sertifikavimą, kelti konsultacinės grandies, rengiančios pirminius projektinius sprendinius, kompetenciją“, – pabrėžė D. Biekša.
Kad stogai nevirstų šiukšlynu
Ne tik architektai, bet ir gyventojai neretai nuogąstauja, kad išpopuliarėjus alternatyviajai energetikai daugiabučių stogai atrodys dar netvarkingiau nei šiandien. Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta to nesibaimina: „Šie projektai nėra saviveikla. Bet kuriuo atveju rengiamas techninis darbo projektas, jam rengti išduodamos techninės sąlygos, vėliau projektas derinamas, gaunamas leidimas statybai, taigi miesto architektas turi galimybę tame procese dalyvauti, pareikšti pastabų.“
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas, Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys priminė, kad daug turistinių apžvalgos taškų turinti sostinė yra įvedusi tam tikrų reikalavimų penktojo fasado projektams centrinėje miesto dalyje. Ypač svarbu, kad būtų tinkamai inkorporuojamos inžinerinės komunikacijos. Numatyti griežti nuostatai ir dėl tokių inžinerinių sistemų kaip saulės kolektoriai įrengimo senamiestyje – jie netoleruojami nei ant stogų, nei ant fasadų. Saulės kolektoriai gali būti įrengiami tik naujuose rajonuose, ant naujų ar renovuojamų namų.
„Savivaldybės užsakymu parengtuose eksperimentinių namų, municipalinio būsto projektuose, kurie turėtų būti statomi Žirmūnuose, yra pavyzdys, kaip šias užduotis galima išspręsti civilizuotai, kai architektas darbą atlieka kompetentingai“, – replikavo A. Blotnys.
Daugiau straipsnių stogų eksploatavimo tema – rugpjūčio mėnesio žurnale „Statyba ir architektūra“.
